Kreidos-terciaro masinis rūšių išnykimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
[[Vaizdas:Chicxulub2.jpg|thumb|220px|Kompiuteriu sukurtas Chicxulub kraterio žemėlapis, rodantis gravitacines anomalijas]]
 
Pagrindinė hipotezė, kuri paaiškina masinį rūšių išmirimą šiuo laikotarpiu yra Žemės susidūrimas su maždaug 10 km skersmens [[meteoritas|meteoritu]]. Nors vieno ar kelių meteoritų smūgiai į žemės paviršių šiuo laikotarpiu yra įrodyti, tačiau tvirtai teigti, kad būtent šie įvykiai sukėlė masinį rūšių išnykimą, negalima. Dažniausiai kaip didelio meteorito smūgio vieta lokalizuojama [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankoje]] esančiame [[ChicxulubČiksulubas|Čiksulubo]] [[smūginis krateris|Chicxulub krateryje]], netoli [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalio]]. Kraterio plotis yra 200-470 km, gylis - 1600 m. Nevienareikšmiškai vertinami uolienų pavyzdžiai, G. Keller (2004) ir M. Harting (2004) gauti iš gręžinių kraterio vietoje rodo, kad Chicxulub krateris gali būti 300 000 metų senesnis nei kreidos-paleogeno riba. Dėl to meteorito smūgis negalėjo sukelti masinio rūšių išmirimo, nes globalias pasekmes turintis meteorito poveikis būtų pasireiškęs greičiau nei per 300 000 metų. Be Chicxulub kraterio spėjama, kad panašiu laikotarpiu nukritusių meteoritų krateriai yra dar keliose vietose - Silverspit krateris [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]], taip pat netoli [[Kirovogradas|Kirovogrado]] Ukrainoje esantis [[Boltyšo krateris]]. Pirmojo jų plotis 2,4-10 km, antrojo - 24 km.
 
Svarbiu vieno ar keleto meteoritų smūgių hipotezės įrodymu gali būti laikomas neįprastai didelis [[iridis|iridžio]] kiekis daugelyje [[uoliena|uolienų]], datuojamų artimu kreidos-paleogeno ribai laikotarpiu. Kadangi [[Žemės mantija|Žemės mantijoje]] iridžio yra žymiai mažiau, nei iš uolienų sudarytuose meteorituose, spėjama, kad į Žemės uolienas iridis galėjo patekti ant jų nusėdus po smūgio sukilusioms dulkėms. Meteorito smūgio hipotezę palaiko ir [[chromas|chromo]] [[izotopas|izotopų]] anomalija tose pačiose uolienose, kurios turi iridžio anomaliją. Chromo izotopų pasiskirstymas Žemėje yra homogeniškas. Jei iridžio anomaliją dar galima paaiškinti [[vulkanizmas|ugnikalnių aktyvumu]], tai chromo izotopų anomaliją galima paaiškinti tik nežemiškos kilmės medžiagų patekimu į Žemę. Galimas kandidatas į nežemišką kūną, kuris atsitrenkė į Žemę yra [[asteroidas]], turintis panašią sudėtį kaip [[anglingas chondritas|anglingieji chondritai]]. Pastarieji turi panašų chromo izotopų pasiskirstymą kaip ir stebimas K-T riboje. Dėl to [[kometa]], susidedanti iš ledo ir dulkių dalelių, kurių sudėtis panaši į anglingų [[chondritas|chondritų]], yra galimas nežemiškas kūnas, galėjęs tuo metu atsitrenkti į Žemę.