Hekatoncheirai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''HekatonkheiraiHekatoncheirai''' (graikiškai{{gr| Ἑκατόγχειρες}}, iš {{gr|ἑκατόν, hekaton}} ''hekatos'[[šimtas]]' –+ šimtas{{gr|χείρ, cheir}} 'ranka'cheiros'') – ranka) [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir [[kiklopai]], buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.

Kai [[Uranas (mitologija)|Uranas]] įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę ([[Gaja|Gają]]) jie pagimdė tris didžiulius tarytum kalnai hekatonkheirushekatoncheirus: '''Kotą''', '''Briarėją''' („stiprųjį“) ir '''Gigį'''. Jiems gimus, pasaulį ištiko [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], baisios [[audra|audros]] ir [[potvynis|potvyniai]]. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Uranas pradėjęs neapkęsti jų ir įmetė į bedugnį [[Tartaras|Tartarą]], bet jie buvo išgelbėti Krono. Kronui jie padėjo nuversti nuo sosto Uraną (kastruoti jį). Vėliau [[Kronas]] nusviedė juos atgal į Tartarą. Ten jie ir pasiliko saugomi [[Kampė]]s, iki tol, kol juos išlaisvino [[Dzeusas]]. Krono vaikų (Dzeuso ir kt.) karo metu su [[Titanai (mitologija)|titanais]], jie vienu metimu mesdavo po šimtą akmenų į titanus. Po karo hekatonkheiraihekatoncheirai tapo [[Tartaras|Tartaro]] vartų sargybiniais.

Taip pat [[Iliada|Iliadoje]] minima, nors tai niekur kitur nepaminėta, jog vienu metu dievai mėgino nuversti Dzeusą, bet [[Tetija]] pasikvietė hekatonkheirushekatoncheirus Dzeusui pagalbon. Jie taip pat dažnai yra priskiriami jūros ar [[chtoninės dievybės|chtoninėms dievybėms]].