Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
# [[Drebulė]] sin. [[Drebulė|Epušė]] (''Populus tremula''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Gluosniniai|gluosninių]] (''Salicaceae'') šeimos, [[Tuopa|tuopų]] (''Populus'') genties lapuotis medis. Užauga 10-20 m, retai iki 35 m aukščio. Kamienas iki 1 m skersmens. Išgyvena 80-90 metų, retai iki 150 metų.
# [[Miškinė kriaušė]] (''Pyrus pyraster''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[Kriaušė|kriaušių]] (''Pyrus'') genties lapuotis [[vaismedis]]. Paprastai užauga 18 m aukščio ir su 60 cm skersmens kamienu. Yra žinomų 25 m aukščio ir 630 cm kamieno apimties. Išgyvena 100–150 metų.
# [[Paprastoji kriaušė]] (''Pyrus communis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių (''Rosaceae'') šeimos, kriaušių (''Pyrus'') genties lapuotis vaismedis. Užauga 3-20 m aukščio. Vidutiniškai išgyvena 70 metų, labai retai iki 200 metų.▼
# [[Paprastasis šermukšnis]] (''Sorbus aucuparia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[Šermukšnis|šermukšnių]] (''Sorbus'') genties neaukštas lapuotis medis. Užauga 8–10 m, rečiau 15-20 m aukščio ir ypatingai retais atvejais iki 25 m. Išgyvena apie 80 metų, rečiau iki 120 metų.
eilutė 49 ⟶ 48:
# [[Dygioji šunobelė]] (''Rhamnus cathartica''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Šunobeliniai|šunobelinių]] šeimos, [[Šunobelė|šunobelių]] genties augalas. Dažniausiai auga kaip [[krūmas]] arba gerokai rečiau kaip neaukštas [[medis|medelis]] iki 3 m, rečiau iki 6-8 m aukščio.
# [[Paprastasis šaltekšnis]] (''Frangula alnus sin. Rhamnus frangula''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, šunobelinių šeimos, šunobelių genties augalas. Auga kaip [[krūmas]] arba gerokai rečiau kaip neaukštas [[medis|medelis]]. Užauga 3–6 m, kartais iki 7 m aukščio. Subrendusio medelio kamieno skersmuo gali siekti iki 20 cm.
# [[Dygliuotasis šaltalankis]] (''Hippophae rhamnoides''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Žilakrūminiai|žilakrūminių]] šeimos, [[Šaltalankis|šaltalankių]] genties augalas. Dažniausiai auga kaip krūmas ir retokai kaip neaukštas medelis, priklausomai nuo augimo sąlygų ir paplitimo regiono 1-5 m, l.retai iki 10-12 metrų aukščio.▼
# [[Juoduogis šeivamedis]] (''Sambucus nigra''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Ūksmininiai|ūksmininių]] šeimos, [[šeivamedis|šeivamedžių]] genties lapuotis krūmas. Užauga iki 4-6 m, rečiau iki 10 m aukščio.▼
# [[Europinis ožekšnis]] (''Euonymus europaeus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Smaugikiniai|smaugikinių]] šeimos, [[Ožekšnis|ožekšnių]] genties krūmas arba medelis. Užauga 2-5 m ar iki 6-8 m aukščio ir iki 20 cm skersmens kamienu.
eilutė 62 ⟶ 59:
# [[Paprastasis erškėtis]] (''Rosa canina''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Erškėtis|erškečių]] genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 1,5-3 m, rečiau iki 4 m aukščio.
# [[Miškinis erškėtis]] (''Rosa majalis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 0,5 - 2 m aukščio.
# [[Šlaitinė gudobelė]] (''Crataegus curvisepala sin. Crataegus calycina''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Gudobelė|gudobelių]] genties krūmas.
# [[Paprastoji gervuogė]] (''Rubus caesius''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Gervuogė (gentis)|gervuogių]] genties lapuotis [[krūmas]]. Užauga 50-150 cm aukščio.
# [[Raukšlėtoji gervuogė]] (''Rubus fruticosus''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, gervuogių genties lapuotis krūmas. Užauga iki 3 m aukščio.
eilutė 68 ⟶ 66:
# [[Paprastasis putinas]] (''Viburnum opulus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Sausmediniai|sausmedinių]] šeimos, [[Putinas (augalas)|putinų]] genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio, nors prie gerų augimo sąlygų užauga iki 6-7 m aukščio.
# [[Juodasis serbentas]] (''Ribes nigrum''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Agrastiniai|agrastinių]] šeimos, [[Serbentas|serbentų]] genties krūmas. Užauga 80-170 cm aukščio.
# [[Raudonasis serbentas|Paprastasis serbentas arba raudonasis serbentas]] (''Ribes rubrum sin. Ribes sylvestre''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, agrastinių šeimos, serbentų genties krūmas. Užauga nuo 100 iki (kartais) 190 cm aukščio.▼
# [[Kalninis serbentas]] (''Ribes alpinum'' L.); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, agrastinių šeimos, serbentų genties krūmas. Užauga 80-160 cm, maksimaliai iki 250 cm ir išsikeroja iki 1,5 m skersmeniu į plotį.
# [[Paprastasis žalčialunkis]] (''Daphne mezereum''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Timelėjiniai|timelėjinių]] šeimos, [[Žalčialunkis|žalčialunkių]] genties neaukštas krūmas. Užauga 40-125 cm, ar iki 150 cm aukščio. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Visas augalas labai [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
eilutė 82 ⟶ 79:
# [[Dviskiautis ginkmedis]] (''Ginkgo biloba''); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. [[Korėja|Korėjoje]] žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m [[Diametras|skersmens]] [[Kamienas|kamienu]] ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.
# [[Dygioji eglė
# [[Baltoji eglė]] (''Picea glauca''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga iki 15-30 m, bet gali pasitaikyti iki 40-50 m aukščio individų. Storiausias išmatuotas jos kamienas 101 cm skersmens. Lietuvoje pastebėta nuo [[1976]] metų, vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|
# [[Sitkinė eglė]] (''Picea sitchensis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Vidutinis aukštis apie 50-70 m, bet užauga aukštesni kaip 100 m medžiai. Tai aukščiausia visų eglių genties rūšis, trečias pagal aukštį pasaulio [[pušūnai|pušūnas]] ir penktas pagal aukštį tarp visų medžių. Šiuo metu aukščiausia šios rūšies eglė ''"Raven's Tower"'' yra 96,7 m aukščio. Ji auga ''Prairie Creek Redwoods State Park'', [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ([[JAV]]). Kita žinoma šios rūšies eglė pagal masyvumą tarp visų medžių rūšių aštunta, jos tūris 337 m³, aukštis 75,6 m, o kamieno skersmuo 455 cm. Pagal vietovę ji žinoma kaip ''Queets Spruce''. Auga netoli Kvitso upės, Olimpijos nacionaliniame parke, [[Vašingtono valstija|Vašingtono valstijos]] šiaurės vakaruose, [[JAV]], maždaug už 26 km nuo [[Didysis vandenynas|Didžiojo vandenyno]]. (''Lietuvoje joms nėra toks palankus [[klimatas]], tad tokios aukštos Lietuvoje užaugti negali').
# [[Sibirinė pušis]] (''Pinus sibirica''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Pušis|pušų]] genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 35-45 m aukčio ir iki 2 m skersmens kamienu. Išgyvena iki 800–850 metų.
# [[Kedrinė pušis]] (Pinus cembra); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20-25 m aukščio ir iki 1,7 m kamieno skersmens.
# [[Balkaninė pušis]] (''Pinus peuce''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 20–30, kartais iki 35–40 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens kamienu.
# [[Juodoji pušis]] (''Pinus nigra''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 20-50 m ir iki 1,85 m kamieno skersmens. Gyvena iki 800 metų. Lietuvoje pastebėta nuo [[1959]] m. Dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
# [[Veimutinė pušis]] (''Pinus strobus''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Aukščiausias [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] rytuose augantis [[medis]]. Iki kolonijinių laikų [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]], kur šios pušies savaiminis paplitimo arealas, pasak istorinių šaltinių buvo teigiama, kad auga iki 70 m aukščio. Dabar Š.Amerikoje aukščiausios aptinkamos tarp 50-57,55 m aukščio. Didelių pušų kamienas 1,0-1,6 m skersmens arba 3,1-5 m apimties, labai retai pasitaiko 1,2-1,5 m skersmens.
# [[Suktaspyglė pušis]] (''Pinus contorta''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Įprastai užauga 10-25 m aukščio, ir kurkas rečiau iki 30-40 m, kartais iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo 60-80 cm, retai iki 2 m.
# [[Bankso pušis]] (''Pinus banksiana''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Lietuvoje pastebėta [[1990]] m. ir vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|
# [[Geltonoji pušis]] (''Pinus ponderosa''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis 30-40 m, kamieno skersmuo iki 80-120 cm. Grupė žmonių matuojančių aukščiausius medžius, 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo aukštį (81,77 m), kuri auga [[Oregonas|Oregone]]. Tad [[2011]] metais aukščiausias [[pušiniai|pušinių]] šeimos medis. Paplitusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] vakaruose. Lietuvoje pradėta auginti nuo [[XX a.]] prdž. Lietuvoje įvežtas [[Geltonoji pušis|geltonosios pušies uolinis varietetas]] (''Pinus ponderosa Douglas var. scopulorum'').
# [[Europinis kėnis]] (''Abies alba''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Kėnis|kėnių]] genties visžalis spygliuotis medis. Savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmeniu]]. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų.
eilutė 100 ⟶ 97:
# [[Lygiažvynis kėnis]] (''Abies homolepis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 25-40 m aukščio bei 1-5 m kamieno skersmens. Natūraliai paplitę [[Japonija|Japonijoje]].
# [[Subalpinis kėnis]] (''Abies lasiocarpa''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 40-50 aukščio. Kamieno skersmuo iki 1 m. Jo porūšiai: ''subalpinio kėnio arizoninis varietetas'' (Abies lasiocarpa var. arizonica), ''Subalpinio kėnio tipinis varietetas'' (Abies lasiovarpa var. lasiocarpa).
# [[Balzaminis kėnis]] (''Abies balsamea''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 14-20 m, rečiau iki 27 m aukščio. Išgyvena 70-150, pavieniai individai retkarčiais iki 245 metų. Lietuvoje pastebėtas nuo [[1990]] m., dabar [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Pilkasis kėnis]] (''Abies concolor''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki iki 60 m aukščio bei iki 1,9 m kamieno skermeniu. Nors išmatuotas ''Abies concolor var. lowiana'' porūšio medis buvo 66,1 m aukščio. Medžiai natūraliai auga [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne.
# [[Japoninis kėnis]] (''Abies veitchii''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Kartais užauga iki 35 m aukščio.
eilutė 107 ⟶ 104:
# [[Japoninis maumedis]] (''Larix kaempferi''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių (''Pinaceae'') šeimos, maumedžių (''Larix'') genties medis. Užauga 20-40 m aukščio ir 50 cm, kartais iki 100 cm skersmens kamienu.
# [[Plačiažvynis maumedis]] (''Larix x marschlinsii''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių (''Pinaceae'') šeimos, maumedžių (''Larix'') genties medis.
# [[Kanadinė cūga]] (''Tsuga canadensis''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Cūga|cūgų]] genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis ~ 31 m, nors rekordiniai individai pasiekia 53 m aukštį. Kamieno skersmuo 1,5 m, žymiai rečiau 1,75 m. Išgyvena iki 554 metų. Lietuvoje pastebėta nuo [[1990]] metų, vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Įvairiaspyglė cūga]] (''Tsuga diversifolia''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, cūgų genties. Aukštis ~20 m, bet retkarčiais užauga iki 30 m aukščio ir iki 130 cm kamieno skersmeniu.
# [[Didžioji pocūgė]] (''Pseudotsuga menziesii''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Pocūgė|pocūgių]] genties visžalis spygliuotis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga iki 100–120 m aukščio su 4,5–6 m skersmens kamienu. Gyvena 500-1000, kartais dar daugiau metų. Lietuvoje įvežtas [[Didžioji pocūgė|didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas]] (''Pseudotsuga menziesii var. glauca''); Lietuvoje pastebėta nuo [[1976]] m., vėliau paskelbta kaip [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''. Tai žemesnis išaugantis didžiosios pocūgės porūšis už (''Pseudotsuga menziesii var. menziesii'') porūšį. O pastarajam porūšiui augti Lietuvoje per atšiaurus klimatas.
# [[Dygusis kukmedis]] (''Taxus cuspidata''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kukmediniai|kukmedinių]] (''Taxaceae'') šeimos, [[Kukmedis|kukmedžių]] (''Taxus'') genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 10–18 m aukščio bei iki 50-100 cm skersmens kamienu. Natūraliai auga [[Japonija|Japonijoje]].
# [[Didysis mamutmedis]], (''Sequoiadendron giganteum''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos ir vienintelė mamutmedžių (''Sequoiadendron'') gentyje visžalių medžių rūšis. Dabar žinomas aukščiausias (natūraliai auga [[Kalifornija|Kalifornijoje]]) yra 95,8 m aukščio, o seniausias mamutmedis turi sulaukęs 3266 metų (nustatyta pagal [[Dendrochronologija|medžio rieves]]).
eilutė 117 ⟶ 114:
# [[Lausono puskiparisis]] (''Chamaecyparis lawsoniana''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, [[Puskiparisis|puskiparisių]] (''Chamaecyparis'') genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 81,08 m aukščio (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Natūraliai paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno vakaruose.
# [[Žirniavaisis puskiparisis]] (''Chamaecyparis pisifera''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, kiparisinių (''Cupressaceae'') šeimos, puskiparisių (''Chamaecyparis'') genties visžalis medis. Auga lėtai, bet įprastai užauga iki 21-40 m, kartais iki 50 m aukščio ir iki 60-200 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę [[Japonija|Japonijoje]].
# [[Paprastasis bukas]] (''Fagus sylvatica''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] šeimos, [[Bukas|bukų]] genties [[Lapas|lapus]] metantis [[medis]]. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 metrų, kamieno skersmuo siekia 1,5 m, rečiau 2 m. Amžius 150–200, kartais ir virš 300 metų ir ilgiau. Lietuvoje pastebėtas nuo [[1976]] m. Dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Kaukazinis ąžuolas]] (''Quercus macranthera''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] šeimos, [[ąžuolas|ąžuolų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 20-30 m aukščio. Natūraliai paplitę [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] regiono šiaurinėje dalyje bei [[Kaukazas|Kaukaze]].
# [[Raudonasis ąžuolas|Raudonasis
# [[Purpurinis ąžuolas]] (''Quercus coccinea''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno rytuose.
# [[Pelkinis ąžuolas]] (''Quercus palustris''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno rytuose. Aukštis apie 18-22 m, rečiau iki 37 m aukščio ir iki 1 m - labai retai iki 1,5 m skersmens kamienu. Gyvena apie 80-120 ir labai retais atvejais iki 150–200 metų.
# [[Valgomasis kaštainis]] (''Castanea sativa''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] šeimos, [[Kaštainis|kaštainių]] genties lapus metantis medis.
# [[Didžialapė liepa
# [[Paprastoji liepa]] (''Tilia × europaea'' L. sin. ''Tilia vulgaris''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 15–50 m aukščio ir iki 2,5 m skersmens kamienu.
# [[Sidabrinė liepa]] (''Tilia tomentosa'' sin. ''Tilia argentea''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–30 m aukščio, ir iki 2 m skersmens kamienu.
eilutė 129 ⟶ 126:
# [[Grakščioji liepa]] (''Tilia × euchlora'' K.Koch); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis.
# [[Amerikinė liepa]] (''Tilia americana'' sin. ''Tilia glabra''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga 18-36 m, kartais iki 39 m aukščio. Kamieno skersmuo stambiausių liepų iki 0,9-1,2 m skersmens.
# [[Amerikinis uosis]] (''Fraxinus americana''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Alyvmediniai|alyvmedinių]] šeimos, [[Uosis|uosių]] genties lapus metantis medis. Užauga 20-27 m , retkarčiais iki 40 m aukščio. Kamienas iki 43-100 cm skersmens (1,3 m aukštyje). Lietuvoje pastebėtas nuo [[1990]] m., dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
# [[Pensilvaninis uosis]] (''Fraxinus pensylvanica''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, alyvmedinių šeimos, uosių genties lapus metantis medis. Paprastai užauga 12-25 m ir retai iki 45 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 60 cm.
# [[Trakinis klevas]] (''Acer campestre''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kleviniai|klevinių]] šeimos, [[Klevas|klevų]] genties lapus metantis medis. Įprastai užauga 15–25 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančių iki 28 m aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. Gyvena apie 150-200 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje, bet Lietuva gana tolokai nuo jo šiaurės rytinio arealo pakraščio.
eilutė 152 ⟶ 149:
# [[Didioji tuopa]] (''Populus deltoides''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis. Užauga 20–40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai palitusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno pietryčiuose ([[JAV]] rytuose, vidurio vakaruose). [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Svyruoklinis gluosnis]] (''Salix babylonica''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[gluosniniai|Gluosninių]] šeimos, [[Gluosnis|gluosnių]] genties lapus metantis medis. Aukštis 10-12 m, kartais iki 15 m, kamieno skersmuo iki 50—60 cm.
# [[Paprastasis kaštonas]] (''Aesculus hippocastanum''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kaštoniniai|kaštoninių]] šeimos, [[Aesculus]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 30-36 m aukščio ir iki 1 metro kamieno storio. Išgyvena iki 300 metų. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]''''' nuo [[1988]].
# [[Geltonžiedis kaštonas]] (''Aesculus flava''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, kaštoninių šeimos, aesculus genties lapus metantis medis.
# [[Plikasis kaštonas]] (''Aesculus glabra''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, kaštoninių šeimos, aesculus genties lapus metantis medis.
eilutė 161 ⟶ 158:
# [[Mandžiūrinis riešutmedis]] (''Juglans mandshurica''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 25—30 m aukščio. Iki 80—90 metų auga greitai, vėliau nustoja augęs. Gyvena iki 250 metų.
# [[Lipnusis riešutmedis]] (''Juglans ailanthifolia''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir iki 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Japonijoje ir [[Sachalinas|Sachalino]] saloje.
# [[Pilkasis riešutmedis]] (''Juglans cinerea''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]''''' nuo [[1990]].
# [[Rytinis platanas]] (''Platanus orientalis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Plataniniai|plataninių]] šeimos, [[Platanas|platanų]] genties lapus metantis medis. Greitai augantys ir įprastai užauga iki 25—30 m, retai iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3 m ar kartais daugiau (14 m apimties). Ilgaamžis medis, kaip manoma, kai kurie medžiai turi sulaukę 2300 metų. Natūraliai paplitę nuo [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio (vakarų arealas), iki [[Afganistanas|Afganistano]] (rytų arealas). Lietuvoje auginamas retai.
# [[Vakarinis platanas]] (''Platanus occidentalis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Savo paplitimo areale (ar prie tinkamų sąlygų) paprastai užauga 30-40 m, su 1,5-2 m skersmens kamienu. Aukščiausias (ne Lietuvoje) išmatuotas siekė 51 m ir beveik 4 m kamieno skersmenį, nors istoriškai ([[1770]] metais) yra užfiksuotų ir 14 m apimties (išmatavus 91 cm kamieno aukštyje). Lietuvoje auginamas retai ir per šalčius apšąla.
eilutė 169 ⟶ 166:
# [[Geltonžiedė katalpa]], (''Catalpa ovata''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, bignonijinių (''Bignoniaceae'') šeimos, katalpų (''Catalpa'') genties lapuotis.
# [[Gelsvažiedis tulpmedis]] (''Liriodendron tulipifera''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Magnolijiniai|magnolijinių]] (''Magnoliaceae'') šeimos, [[Tulpmedis|tulpmedžių]] (''Liriodendron'') genties medis. Įprastai užauga iki 21-30 m aukščio, nors kartais pasitaiko iki 58 m aukščio ir 3 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
# [[Baltažiedė robinija]] (''Robinia pseudoacacia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] šeimos, [[Robinija|robinijų]] genties lapuotis medis. Užauga 12-20 m, kartais iki 20-30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Lietuvoje pastebėta nuo [[1958]] m., dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|
# [[Tridyglė gledičija]] (''Gleditsia triacanthos''), (''Honey locust''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[Gledičija|gledičijų]] (''Gleditsia'') genties greitai augantis medis iki 20–30 m aukščio. Gyvena apie 120, kartais pasitaiko iki 150 metų. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.
# [[Kanadinis plikšakis]] (''Gymnocladus dioica sin. Gymnocladus dioicus''), (Kentucky Coffeetree''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[Plikšakis|plikšakių]] (''Gymnocladus'') genties medis. Užauga iki 18-21 m aukščio, išsikeroja apie 12–15 m, kamienas iki 1 metro skersmens. 10 metų amžiaus medeliai paprastai užauga apie 4 metrus aukščio. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
# [[Plikasis celtis]] (''Celtis glabrata''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kanapiniai|kanapinių]] (''Cannabaceae'') šeimos, [[Celtis|celčių]] (''Celtis'') genties medis.
# [[Naminė obelis]] (''Malus domestica''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Obelis|obelų]] (''Malus'') genties augalas. Lietuvoje pastebėta [[1888]] metais, o vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
▲# [[Paprastoji kriaušė]] (''Pyrus communis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[Kriaušė|kriaušių]] (''Pyrus'') genties lapuotis [[vaismedis]]. Užauga 3-20 m aukščio. Vidutiniškai išgyvena 70 metų, labai retai iki 200 metų. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Švelnioji gudobelė|Švelnioji arba kanadinė gudobelė]] (''Crataegus mollis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Gudobelė|gudobelių]] genties neaukštas medis. Natūraliai auga [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Užauga iki 10–13 m aukščio. Lietuvoje pastebėta [[1990]] metais, o vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Miltingasis šermukšnis]] (''Sorbus aria''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Šermukšnis|šermukšnių]] genties lapus metantis medis.
# [[Švedinis šermukšnis]] (''Sorbus intermedia''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, šermukšnių genties lapus metantis medis.
Eilutė 184:
Žemiau pateiktas [[Lietuva|Lietuvoje]] [[introdukuotos rūšys|introdukuotų]] laukinių [[augalas|augalų]] '''(''„krūmedžių“'')''' sąrašas, išaugančių tiek [[medis|medžiais]], tiek [[krūmas|krūmais]], priklausomai nuo regiono ir augimvietės aplinkos:
# [[Kalninė pušis]] (''Pinus mugo''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Pušis|pušų]] genties visžalis spygliuotis. Auga kaip [[krūmas]] (''Pinus mugo subsp. mugo'' iki 3–6 m aukščio) arba kaip [[medis]] (''Pinus mugo subsp. uncinata'' iki 20 m aukščio). Lietuvoje pastebėta nuo [[1976]] m. Dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Virgininis kadagys]] (''Juniperus virginiana''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] šeimos, [[Kadagys|kadagių]] genties visžalis spygliuotis. Auga kaip [[krūmas]] arba [[medis]] 5–20 m aukščio, retai iki 27 metrų. [[Kamienas|Kamieno]] skersmuo 30–100 cm, retai iki 170 cm.
# [[Korėjinė tuja]] (''Thuja koraiensis''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[kiparisiniai|kiparisinių]] šeimos, [[Tuja|tujų]] genties visžalis augalas. Auga kaip [[krūmas]] arba neaukštas [[Medis|medelis]]. Savo natūralaus paplitimo areale užauga 3-10 m aukščio.
Eilutė 191:
# [[Raudonžiedis kaštonas]] (''Aesculus pavia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kaštoniniai|kaštoninių]] šeimos, [[Aesculus]] genties augalas. Užauga kaip krūmas ar nedidelis medelis iki 5–8 m aukščio. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose ([[JAV]] - [Teksasas|Teksase]], [[Florida|Floridoje]]).
# [[Paprastoji alyva]] (''Syringa vulgaris''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Alyvmediniai|alyvmedinių]] šeimos, [[Alyva|alyvų]] genties lapuotis [[augalas]]. Auga kaip aukštas [[krūmas]] arba nedidelis daugiakamienis medelis nuo 2 iki 6–7 m aukščio.
# [[
# [[Paprastoji cidonija]] (''Cydonia oblonga''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[obeliniai|obelinių]] (''Maloideae'') pošeimio, monotipinės cidonijos (''Cydonia'') genties augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 4-8 m aukščio.▼
# [[Kaukazinė slyva]] (''Prunus cerasifera''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Slyva (gentis)|slyvų]] genties lapuotis vaismedis. Lietuvoje pastebėta nuo [[1955]] m., dabar [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
▲# [[
# [[Mandžiūrinis abrikosas]] (''Prunus mandshurica sin. Armeniaca mandshurica''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Slyva (gentis)|slyvų]] genties nedidelis medelis medelis ar aukštas krūmas, užaugantis 4,5- 9 m aukščio. Natūraliai paplitę [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] - šiaurės rytų Kinijoje, [[Korėja|Korėjos]] pusiasalio šiaurinėje dalyje ir [[Rusija|Rusijos]] [[Primorės kraštas|Primorės]] regione apie [[Vladivostokas|Vladivostoką]] ir [[Chankos ežeras|Chankos ežerą]].
# [[Virgininė ieva]] (''Prunus virginiana''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 5 m aukščio.
▲# [[Paprastoji cidonija]] (''Cydonia oblonga''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[obeliniai|obelinių]] (''Maloideae'') pošeimio, monotipinės cidonijos (''Cydonia'') genties augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 4-8 m aukščio.
# [[Alksnialapė medlieva]] (''Amelanchier alnifolia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Medlieva|medlievų]] genties lapuotis krūmas ar neaukštas medelis. Užauga 1–8 m, l.retai 10 m aukščio.
# [[Kanadinė medlieva]] (''Amelanchier canadensis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas ar neaukštas medelis. Užauga 0,5–8 m aukščio.
# [[
# [[Siauralapis žilakrūmis]] (''Elaeagnus angustifolia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Žilakrūminiai|žilakrūminių]] šeimos, [[Žilakrūmis|žilakrūmių]] genties lapuotis [[augalas]]. Dažniausiai auga kaip [[krūmas]], retai kaip neaukštas [[medis|medelis]]. Išauga 3-5, rečiau 7 m ar išskirtinais atvejais aukštesni, priklausomai nuo augimo sąlygų ir augimo regiono.
# [[Gausiažiedis žilakrūmis]] (''Elaeagnus multiflora''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, žilakrūminių šeimos, žilakrūmių genties lapuotis augalas. Užauga 2-8 m aukščio.
▲# [[Dygliuotasis šaltalankis]] (''Hippophae rhamnoides''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Žilakrūminiai|žilakrūminių]] šeimos, [[Šaltalankis|šaltalankių]] genties augalas. Dažniausiai auga kaip krūmas ir retokai kaip neaukštas medelis, priklausomai nuo augimo sąlygų ir paplitimo regiono 1-5 m, l.retai iki 10-12 metrų aukščio. Natūraliai paplitę didelėje [[Eurazija|Eurazijos]] dalyje. Lietuvoje pastebėtas [[1935]] metais, o vėliau paskelbtas [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazine rūšimi]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Kanadinis putinas]] (''Viburnum lentago''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Sausmediniai|sausmedinių]] šeimos, [[Putinas (augalas)|putinų]] genties didelis lapuotis krūmas arba žemas medelis. Užauga iki 8,5 m aukščio ir iki 25 cm skersmens kamienu.
# [[Geltonžiedė sedula]] (''Cornus mas''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Seduliniai|sedulinių]] šeimos, [[Sedula|sedulų]] genties lapuotis krūmas arba neaukštas medelis. Užauga iki 5-12 m aukščio.
eilutė 211 ⟶ 214:
# [[Bekvapis jazminas]] (''Philadelphus inodorus''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, hortenzijinių šeimos, jazminų genties lapuotis, dekoratyvinis (žydintis) krūmas.
# [[Plačialapis jazminas]] (''Philadelphus pubescens'' Loisel.) sin. (''Philadelphus latifolius'' Schrad.); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, hortenzijinių šeimos, jazminų genties lapuotis, dekoratyvinis (žydintis) krūmas.
# [[Sodinis putinas]] (''Viburnum lantana''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Sausmediniai|sausmedinių]] šeimos, [[Putinas (augalas)|putinų]] genties lapuotis krūmas. Užauga 3-4 m, rečiau iki 5 m aukščio. Lietuvoje passtebėtas [[1955]] metais ir vėliau paskelbtas [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Baltauogė meškytė]] (''Symhoricarpos albus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Sausmediniai|sausmedinių]] šeimos, [[Meškytė|meškyčių]] genties krūmas. Užauga iki 1,5 m aukščio.
# [[Raukšlėtalapis erškėtis]] (''Rosa rugosa''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Erškėtis|erškečių]] genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 1–1,5 m aukščio. Natūraliai gamtoje
# [[
# [[Rosa blanda]] (''Rosa blanda''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Erškėtis|erškečių]] genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Natūraliai gamtoje paplitęs [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Užauga iki 1 m aukščio. Lietuvoje passtebėtas [[1992]] metais ir vėliau paskelbtas [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Virgininis erškėtis]] (''Rosa lucida sin. Rosa virginiana''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Erškėtis|erškečių]] genties lapuotis, dekoratyvinis lapus metantis krūmas. Natūraliai gamtoje paplitęs [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Užauga iki 2 m aukščio. Lietuvoje passtebėtas [[1991]] metais ir vėliau paskelbtas [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Kvapioji gervuogė]] (''Rubus odoratus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Gervuogė (gentis)|gervuogių]] genties lapuotis [[krūmas]]. Užauga iki 3 m aukščio. Lietuvoje passtebėta [[1972]] metais ir vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Raudondyglė avietė]] (''Rubus phoenicolasius''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, gervuogių genties lapuotis krūmas, užaugantis iki 1-3 m aukščio. Natūralus jų paplitimo arealas [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], tai šiaurės [[Kinija]] bei [[Korėja]], [[Japonija]].
# [[Paprastoji medlieva]] (''Amelanchier ovalis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Medlieva|medlievų]] genties lapuotis krūmas. Užauga 1-4 m aukščio.
# [[Varpinė medlieva]] (''Amelanchier spicata''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
# [[Pilkoji lanksva]] (''Spiraea chamaedryfolia'' L.); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Lanksva|lanksvų]] genties lapuotis krūmas.
# [[Juodavaisė aronija]] (''Aronia melanocarpa''), (''Black chokeberry''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[Aronija|aronijų]] (''Aronia'') genties vaiskrūmis. Savo natūralaus paplitimo areale [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne užauga 2,5—3 m, nors įprastai 0,5—2 m, rečiau iki 4 m aukščio. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''.
▲# [[Raudonasis
# [[Auksuotasis serbentas]] (''Ribes aureum''), (''Buffalo Currant / Clove Currant / Golden Curran''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Agrastiniai|agrastinių]] šeimos, [[Serbentas|serbentų]] genties krūmas. Auga didelėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno dalyje ([[Kanada|Kanadoje]], [[JAV]]). Užauga 2-3 m aukščio. Pastebėtas nuo [[1962]] metų ir vėliau paskelbtas [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|invazine rūšimi]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Aukštoji šilauogė]] (''Vaccinium corymbosum''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] šeimos, [[Šilauogė|šilauogių]] genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio.
# [[Amerikinis žilakrūmis]] (''Elaeagnus commutata''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Žilakrūminiai|žilakrūminių]] šeimos, [[Žilakrūmis|žilakrūmių]] genties lapuotis krūmas. Užauga 1–4 m aukščio.
eilutė 229 ⟶ 238:
== Nuorodos ==
* [http://www.botanikos-sodas.vu.lt Vilniaus universiteto botanikos sodas (botanikos-sodas.vu.lt)] ir [http://www.botanikos-sodas.vu.lt/Augalu%20vardynas%20PUsUNAI.htm lietuviški augalų pavadinimų (įskaitant medžių) sąrašai]
* [http://www.nemunaiciai.kalvarija.lm.lt/Hotpot%20geograf.9,8%20kl/9.3E.htm Atpažinti Lietuvos medžių rūšį (nemunaiciai.kalvarija.lm.lt)]
* [http://www.dendrologai.lt/ Lietuvos dendrologų draugija (dendrologai.lt)]
eilutė 235 ⟶ 245:
* [http://www.forestgen.mi.lt/ Lietuvos miško genetiniai ištekliai (iliustruota žemėlapiais)]
* [http://www.medziai.apicentras.lt/ Paminkliniai medžiai Lietuvoje (medziai.apicentras.lt)]
* [http://www.ku.lt/lisd/lithuanian/species.html Invazinių Lietuvos augalijos ir gyvūnijos rūšių sąrašas (ku.lt)]
* [http://www.cirrusimage.com/trees.htm Medžių enciklopedija (cirrusimage.com)] ''Anglų k.''
* [http://www.conifers.org/ Pušūnai (conifers.org)] ''Anglų k.''
| |||