Vittore Carpaccio: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 8:
== Biografija ==
 
Vitorė Karpačas gimė apie [[1465]] m. [[Venecija|Venecijoje]] arba [[Koperis|Kapodistrijoje]]. Nieko nežinoma apie jo jaunystės metus,. manomaManoma, kad jis mokėsi Lazzaro Bastiani dirbtuvėse ir buvo susijęs su [[Gentile Bellini|Džentilės]] ir [[Giovanni Bellini|Džovanio Belinių]] dailės mokykla. Kaip daugeliui to meto Venecijos dailininkų, Vitorei didelę įtaką padarė [[Antonello da Messina|Antonelo da Mesinos]] ir ankstyvojo [[Nyderlandai|Nyderlandų]] meno darbai.
 
Ankstyvieji Vitorės darbai yra tik spėjami, kadangi jis nei vieno jų nėra pasirašęs ir jie nėra dokumentuoti. Pirmasis žinomas Vitorės užsakymas datuojamas 1488 m. ir buvo 1490-96 m. laikotarpiu atliktas 9 tapybos darbų ciklas Šv. Uršulės gyvenimo tema Venecijos ''Scuola di Sant'Orsola'' įstaigoje (dabar visi [[Akademijos galerija (Venecija)|Akademijos galerijoje, Venecijoje]]). Šiuos darbus, kaip reikšmingus, pripažino net ir biografas [[Giorgio Vasari]], kuris buvo nepalankiai nusiteikęs venecijiečių dailininkų atžvilgiu. Tradiciškai Vitorė Karpačas dabar vertinamas kaip antras geriausias to meto Venecijos dailininkas po [[Giovanni bellini|Džovanio Belinio]]. Šv. Uršulės temos cikle Karpačas pasirodė kaip susiformavęs dailininkas, puikiai valdantis perspektyvos, šviesos ir kompozicijos elementus. Puikiausia šiame cikle laikoma scena „Šv. Uršulės sapnas“. Vėliau Karpačas vaizduos tokias scenas, perpintas venecijietiško kolorito ir buities vaizdais, kurios dalinai pranašavo daug vėlesnių laikų [[Kanaletas|Kanaleto]] ir [[Frančeskas Gvardis|Frančesko Gvardžio]] vedutes. Temų savo paveikslams Karpačas sėmėsi iš to meto šventųjų rašytinių istorijų.
Eilutė 14:
Nuo 1496 m. Karpačas atliko darbų ''Scuola di San Giovanni Evangelista'', o 1501-02 m. gavo prestižinių užsakymų [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. 1502-07 m. jis atliko darbų ciklą ''Scuola di San Giorgio degli Schiavoni'' įstaigoje (''Scuola'' Venecijoje buvo tam tikros bendruomenės namai, pvz. ši - iš [[Dalmatija|Dalmatijos]] kilusių). Čia pavaizdavo keleto šventųjų, kaip [[Šv. Jeronimas]], [[Šv. Jurgis]], [[Šv. Augustinas]], gyvenimus. Kadangi šie šventieji gyveno [[Senovės Roma|Senovės Romos]] laikais, tai Karpačas pripildė paveikslus įvairiomis rytietiškomis ir orientalistiniėmis detalėmis, suteikdamas jiems mistikos šydą. 1504-08 m. Karpačas dirbo ''Scuola di Santa Maria degli Albanesi'', o 1511-20 m. laikotarpiu atliko paveikslų ciklą Šv. Stepono gyvenimo tema ''Scuola di Santo Stefano'' įstaigoje (šie darbai išsklaidyti po muziejus). Nuo 1510 m. gaudavo užsakymų darbams [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]], iš kurių išliko tik „Šv. Morkaus liūtas“.
 
Be tapybos ciklų Karpačas yra palikęs reikšmingų altorinių ištapymų, kaip „Šv. Tomas Akvinietis soste“ (1507), „Pristatymas šventykloje“ (1510) ir „Nekaltųjų žudynės“ (1515). Karjeros pabaigoje Vitorė Karpačas neprisidėjo prie stilistinių naujovių, kurias Venecijos dailėje įtvirtino [[Džordžonė]] ir [[Ticianas]], todėl jo kūryba tapo stilistškai atsilikusi ir nekonkurencinga palyginus su naujaisiais meistrais. Paskutinius gyvenimo metus Karpačas praleido dirbdamas [[Venetas|Veneto]] miesteliuose, paskutiniai jo darbai dokumentuoti numanomo gimtojo miesto [[Koperis|Kapodistrijos]] vienoje bažnyčių. Kur ir kaip dailininkas mirė nežinoma, manoma, kad tai įvyko apie 1525-26 metus. Dėl to, kad dauguma Karpačo darbų yra Venecijoje, į dailininką kelis šimtmečius nebuvo kreipiama didelio dėmesio. Susidomėjimas jo kūryba išaugo XIX a. pabaigoje.
 
== Darbų galerija ==