Alus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alkoholio poveikis sveikatai]]''
 
Dažnas alkoholioAlkoholio vartojimas dideliais kiekiais siejamas su [[kepenys|kepenų]] pažeidimais (ir [[vėžys|vėžio]] vystymusi), [[cirozė|ciroze]], [[pankreatitas|pankreatitu]] ir [[podagra]].
<ref>{{cite news|title=Beer possesses the same antioxidant benefits as red wine|publisher= Medical Research News|date=2004-09-16|url=http://www.news-medical.net/?id=4822|accessdate=2007-02-02}}</ref>.
 
[[Alaus mielės]] yra gausus maisto medžiagų šaltinis; taigi aluje taip pat gausu [[magnis|magnio]], [[Selenas|seleno]], [[Kalis|kalio]], [[Fosforas|fosforo]], [[Biotinas|biotino]] ir [[Vitaminas B|B grupės vitaminų]]. Kartais alus vadinamas „skysta duona“. Kita vertus, [[filtravimas|filtruotas]] alus didesnės dalies šių medžiagų netenka.
 
[[2005]] m. [[Japonija|Japonijoje]] atlikta studija parodė, kad silpnas alus gali turėti stiprų priešvėžinį poveikį <ref>{{cite news | title=Non-alcoholic beer may help mice fight cancer | date=January 21, 2005 | publisher=Reuters | url=http://www.msnbc.msn.com/id/6853732/ }}</ref>. Tačiau kai kurios kitos studijos rodo, kad esminį poveikį daro pats [[etanolis]], o ne kitos medžiagos <ref> Dean edell. Life, Liberty and the Pursuit of Happiness. NY: Harper Collins, 2004, pp. 191–192. </ref>. Manoma, kad „alaus pilvas“ labiau sietinas ne su pačiu alaus vartojimu, o su bendruoju persivalgymu ir per mažu fiziniu krūviu.
 
==== Žalingas poveikis sveikatai ====
Dažnas alkoholio vartojimas dideliais kiekiais siejamas su [[kepenys|kepenų]] pažeidimais (ir [[vėžys|vėžio]] vystymusi), [[cirozė|ciroze]], [[pankreatitas|pankreatitu]] ir [[podagra]].
 
Apyniuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį karstelėjusį skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN) – medžiaga, priklausanti fitoestrogenų klasei („fito“ – augalas, „[[estrogenai|estrogenas]]“ – moters lytinis hormonas). Dėl šios priežasties, alaus vartojimą galima prilyginti hormoninei terapijai. <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, A. Heyerick, H. Rong, L. de Cooman, D. de Keukeleire // Identification of a potent phytoestrogen in hops (Humulus lupulus L.) and beer // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 84, 2249–2252 (1999)</ref> <ref>P. Cos, T. de Bruyne, S. Apers, D.V. Berghe, L. Pieters, A.J. Vlietinck // Phyto¬estrogens: recent developments // Planta Medica 69, 589–599 (2003).</ref> <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, V. Pocock, V. Van de Kauter, J.F. Stevens, M.L. Deinzer, H. Rong, D. de Keukeleire // The endocrine activities of 8-prenylnaringenin and related hop (Humulus lupulus L.) flavonoids // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 85, 4912-4915 (2000).</ref>