Triondelagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vakaruose jį riboja [[Norvegijos jūra]], šiaurėje - – [[Šiaurės Norvegija]], pietvakariuose – [[Vakarų Norvegija]], pietryčiuose - – [[Rytų Norvegija]]. Rytuose yra Švedijos [[Norlandas]].

* [[Orkdalenas]] - – piečiausia regiono dalis giliau žemyne, kuri koncentruojasi ties [[Orkla|Orklos upės]] slėniu;

* [[Gauldalenas]] - – sritis giliau žemyne, koncentruojasi ties [[Gaula|Gaulos upės]] slėniu;

* [[Fusenas]] - – raižyta pietinė jūros pakrantė ir salos;

* [[Stjordalenas]] - – regionas į pietus nuo [[Trondheimso fjordas|Trondheimso fjordo]]. Koncentruojasi ties [[Stjordalselva|Stjordalselvos]] upės slėniu;

* [[Inheredas]] - – centrinis regionas, apimantis teritorijas jūros pakrantėje, ties Trondheimso fjordu;

* [[Namdalenas]] - – šiauriausia regiono dalis. Svarbiausia upė čia yra [[Namsenas]].

Triondelage suklestėjo [[Fosnos kultūra]], kurią vėliau pakeitė [[Niostveto ir Lihulto kultūros]] (6200-3200  m. pr. m. e.), o vėliau - – [[Duobelinės keramikos kultūra]] (3200-2300  m. pr. m. e.). Jų kūrėjai greičiausiai kalbėjo [[uralo kalbos|uralo kalbomis]]. Vėliau į regioną kėlėsi [[germanai]], kurie prekiavo ir maišėsi su vietiniais gyventojais.

[[vaizdasVaizdas:Norway 1000 AD-en.svg|thumb|200px|Ladės jarlų Eriko ir Sveino valdos Norvegijoje apie 1000  m.]]

VIII-IXVIII–IX a. vietos germanai sukūrė keletą valstybėlių ({{no|fylke}}), kurių svarbiausios buvo Triondelagas, Namdalenas ir kitos. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą ([[tingas|tingą]]), kuris rinkdavosi Frostoje, ir buvo vadinamas [[Frostatingas|Frostatingu]]. 872  m. visos šios valstybėlės buvo prijungtos prie Norvegijos karalystės, kurią suvienijo [[Haraldas Fairhairas]] iš [[Vestfoldas|Vestfoldo]] karalystės.

Šiaurinės karalystės dalys (Triondelagas ir [[Halogalandas]]) atiteko karaliaus bendražygiui [[Hakonas Grjotgardsonas|Hákon Grjótgarðsson]], kuris titulavosi [[Ladės jarlai|Ladės jarlu]] ir pradėjo autonomišką savo dinastiją. Jo kunigaikštystė su sostine Trondheime labai suklestėjo ir sustiprėjo. Kuomet Norvegijos karalius [[Haroldas II]] nužudė Ladės jarlą [[Sigurdas Hakonsonas|Sigurdą Hakonsoną]], jo sūnus [[Hakonas Sigurdsonas]] sudarė sąjungą au Danija ir nugalėjo Haroldą, 971  m. trumpam įgydamas hegemoniją visoje Norvegijoje, ir paversdamas savo sostinę Norvegijos sostine. Su pertraukomis Ladės jarlai išlaikė hegemoniją Norvegijoje, tiesa, nominaliai pripažindami Danijos valdžią, iki 1015  m.

Vėliau, į valdžią grįžus [[Fairhairai|Fairhairų dinastijai]], Norvegijos karalystės centrai vėl persikėlė į pietus, ir Triondelagas prarado savo buvusią reikšmę. Nepaisant to, jis išliko kaip atskiras regionas, tęsiantis atskirų susirinkimų tradiciją Frostoje. Frostatingo galios apėmė šias apskritis (''fylke''): Eyna, Sparbyggja, Verdæla, Skeyna, Orkdæla, Gauldæla, Stjordæla, Strinda, Naumdæla, Nordmæra, Romsdæla.

Iki XVII a. Triondelago regionui priklausė ir kalnuotos sritys [[Jemtlandas]] bei [[Herjedalenas]] krašto gilumoje. Jas 1645  m. paveržė Švedija ir inkorporavo į [[Norlandas|Norlando]] žemę. 1658  m. [[Roskildės sutartis|Roskildės sutartimi]] visas Triondelagas perėjo Švedijai, tačiau po dviejų metų vėl sugrįžo [[Danija-Norvegija|Danijai-Norvegijai]].

Žemė administraciškai buvo padalinta į du vienetus ([[amtas|amtus]]) 1804  m. 1919  m. amtai buvo pervardinti apskritimis (''fylke'').