|
'''Amazonija''' ([[portugalų kalba|port.]] ''Floresta Amazônica, Amazônia''; [[ispanų kalba|isp.]] ''Selva Amazónica'') – [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] gamtinis regionas, esantis [[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseine. Apima didelę [[Brazilija|Brazilijos]] dalį, taip pat dalį [[Peru]], [[Venesuela|Venesuelos]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] ir [[Ekvadoras|Ekvadoro]] teritorijų. Neretai priskiriami ir [[Gviana|Gvianos]] regiono šalių, [[Bolivija|Bolivijos]] ekvatoriniai miškai. Tai vienas didžiausių pasaulyje gamtinių regionų, pasižymintis labai gausia ir įvairia augalija bei gyvūnija, specifinėmis klimatinėmis sąlygomis. Amazonija – vienas mažiausiai ištirtų ir įsisavintų pasaulio regionų.
Pynis
== Geografija ==
Kadaise tu buvai jauna mergaite. As auginau , i darba iseidavau pareinu vyras girtuoklis fidofilas
Didžiąją Amazonijos dalį sudaro [[Amazonės žemuma]] bei ją supančios [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]] ([[Tepui]] stalkalniai) ir [[Brazilijos plokščiakalnis|Brazilijos plokščiakalnio]] dalys. Šiaurėje remiasi į [[Orinokas|Orinoko]] lygumą – ''[[Los Llanos]]'', vakaruose siekia [[Andai|Andus]]. Amazonija užima 7 mln. km² plotą, iš kurių 5,5 mln. km² sudaro [[drėgnasis atogrąžų miškas|ekvatoriniai miškai]]. Tai viena didžiausių gamtinių sričių pasaulyje.
Vyrauja plokščia neaprėpiama lyguma, išraižyta daugybės [[upė|upių]], protakų ir [[pelkė|pelkių]]. Netgi [[Andai|Andų]] priekalnėse lygumos aukštis neiškyla virš 100 m. Tik pietvakariuose Amazonija patenka į ''Pardaos'' kalnų masyvą, kuris siekia 900 m aukštį. Anduose pereina į kalnų hilėją. Lygumą dengia storas [[kainozojus|kainozojaus]] periodo nuosėdinių uolienų sluoksnis. Upės labai vingiuotos, išsišakojusios, pilnos upinių salų.
Vakarinėje Amazonijoje upių slėniai neryškūs, aukščiu nedaug tesiskiria nuo vandenskyrų. Upės neša labai daug [[aliuvis|aliuvinių]] nešmenų, kurių kiekį vandenyje dar labiau papildo kasmetinių [[Potvynis (upė)|potvynių]] metu. Jų metu upės išsilieja į plotį šimtus kilometrų ir selva pavirsta didžiuliais vandens tyrais.
Rytų Amazonijoje paviršius pakyla į 200–250 m aukštį, o upės teka giliais slėniais per kristalines uolienas, formuoja [[krioklys|krioklius]]. Giliausiuose slėniuose į paviršių išeina kristalinės uolienos. Čia potvynių metu vanduo užsemia tik nedideles upių baseinų dalis. Amazonės deltoje upė suformuoja labai platų slėnį, skaidosi į daugybę protakų, atšakų, ežerų. Amazonė yra vandeninga ištisus metus, kadangi dalį metų ją maitina šiauriniai intakai (kai ten yra drėgnasis sezonas), dalį metų – pietiniai. Svarbiausios Amazonijos upės yra: [[Amazonė (upė)|Amazonė]], [[Negras (reikšmės)|Negras]], [[Madeira (upė)|Madeira]], [[Šingu]], [[Tokantinsas]], [[Žapūra]], [[Ukajalis]].
== Klimatas ==
|
