Sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 9:
Pasaulio kultūros istorijoje [[parkas]], sodas, [[daržas]] ir [[darželis]] nuo jų atsiradimo buvo vienas ir tas pats dalykas. Kartu auginami [[medžiai]], [[Vaismedis|vaismedžiai]], [[daržovės]] ir [[gėlės]]. Vokiečių kalboje "sodas" (''Garten'') apima visus šiuos augalus, o daržas ir darželis žymimos kaip atskiros rūšys (''Gemuese-, Blumen- Garten''). Tas pat ir anglų kalboje, tik čia vaismedžių sodui turimas terminas ''orchard''. Lietuvių kalboje buvo iš pradžių buvo naudojamas tik vienas žodis - daržas, o terminas "sodas" reiškė visai ką kitą.
Sodai paliudyti keli tūkstančiai metų pr. m. e. Egipte, [[Babilonas|Babilonijoje]] (Semiramidės [[Kabantieji Babilono sodai|kabantys sodai]]) ir [[Asirija|Asirijoje]] [[3000 m. pr. m. e.]], [[Kinija|Kinijoje]] [[2000 m. pr. m. e.]], Persijoje, senovės Graikijoje. Ypač jie suklestėjo Nuo [[Senovės Roma|Romoje]] − mūsų eros pradžioje. Nuo VII-VIII a. garsėjo arabų šalių sodai. Arabai - maurai juos užveisė Ispanijoje (Granada, Alhambra). Arabišką sodą mongolai nunešė į Indiją (Delhi, Schalimar, Lahore, Agra).
Kinų sodas plėtojosi nepriklausomai nuo Egipto-Babilonijos-Persijos ar Europos sodų raidos. Jis yra gamtovaizdžio sodas arba teisingiau parkas (''landscape garden''). Jis turėjo dvi vystymosi kryptis: imperatoriško didingumo ir miniatiūriškumo. Pastarąją rūšį ypač kultivavo japonai ([[japoniškas sodas]]).
Feodaliniais laikais [[Europa|Europoje]] po V a., sugriovus Romos imperiją, sodo kultūra sustingo ir iki XV a. vos egzistavo (išskyrus Ispaniją). Sodą turėjo kiekvienas vienuolynas, savo mūrinio komplekso viduje. Tai buvo kartu vaismedžių sodas, daržovių daržas ir gėlių darželis: daržovės, prieskoniniai ir gydomieji augalai (kurie dažnai būdavo ir gėlės) ir vienas kitas medis. Kuklesni sodai būdavo prie pilių ir dvarų, ypač [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
| |||