Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fakultetai = Gyvulininkystės technologijos,<br />Veterinarinės medicinosVeterinarijos

| svetainė = http://wwwweb.lsmunilva.lt/

[[1922]]  m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. 1922  m. rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, į II kursą  – 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas. Studentų mokymui buvo skirtas 70 kv. metrų ploto pastatas. Praktinis studentų mokymas vyko Karo veterinarijos ligoninėje [[Šančiai|Šančiuose]], vėliau  – I husarų pulko veterinarijos ligoninėje [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. [[1929]]  m. Veterinarijos skyrius dėl lėšų stokos uždarytas, studentai pasiųsti tęsti studijų į įvairias užsienio valstybes.

[[1935]]  m. [[gruodžio 2]] d. LR Žemės ūkio ministerijos pavedimu Veterinarijos taryba pripažino būtinybę steigti aukštąją veterinarijos mokyklą. [[1936]]  m. [[sausio 27]] d. žemės ūkio ministras [[Stasys Putvinskis]], remdamasis Veterinarijos tarybos pasiūlymu, Ministrų tarybai įteikė memorandumą dėl aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo. Buvo sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, jos pirmininku paskirtas Veterinarijos departamento direktorius [[Stasys Jankauskas]].

[[1936]]  m. [[rugpjūčio 25]] d. paskelbtas prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] įstatymas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936  m. [[rugsėjo 1]] d. įsteigta Veterinarijos akademija. 1936  m. [[rugsėjo 19]] d. Valstybinio veterinarinės bakteriologijos instituto rūmuose Kaune, [[Vilijampolė]]je, dalyvaujant to meto Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriams bei Lietuvos veterinarijos gydytojų XVI suvažiavimo dalyviams, iškilmingai atidaryta Veterinarijos akademija.

[[1938]]  m. [[liepos 25]] d., paskelbus statutą ir prie jo prijungus VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla. Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI  – Serologijos institutas. Kiti VVBI padaliniai pertvarkyti į katedras, o nemažai instituto darbuotojų tapo Akademijos dėstytojais. [[1939]]  m. Akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dirbo vienas profesorius, 10 docentų, mokėsi 65 studentai.

[[1940]]  m. vasarą Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Veterinarijos akademija pradėta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu: priimta 40 studentų daugiau, pradėti dėstyti politiniai mokslai. [[1941]]  m. įkurtas mokomasis ūkis.

Vokiečių okupacijos metais studentai mokėsi slapstydamiesi, kad nebūtų paimti į vokiečių kariuomenę ar išvežti darbams į Vokietiją. [[1943]]  m. [[kovo 15]] d. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta.

[[1946]]  m. įsteigtas antrasis  – Zootechnikos fakultetas, pradėta rengti zootechnikus. Nuo [[1949]]  m. veikė Neakivaizdinis fakultetas, nuo [[1976]]  m.  – Kvalifikacijos kėlimo. Vėliau abu panaikinti. Nuo [[1957]]  m. leidžiamas laikraštis „Gyvulininkystės specialistas“. [[1986]]  m. Akademija apdovanota [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas|Darbo raudonosios vėliavos ordinu]]. <ref>{{TLE|4| - 495-496|[[Rimantas Karazija]]|Lietuvos veterinarijos akademija}}</ref>

[[1992]]  m. [[kovo 1]] d. atnaujintos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinės studijos. [[1994]]  m. sukurtas akademijos [[herbas]] (dail. [[Raimundas Miknevičius]]). [[2001]]  m. prie LVA prijungti Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. [[2004]]  m. patvirtintas akademijos statutas. <ref>http://www.tic.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=74792</ref>

[[2010]]  m. [[kovo 18]] d. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] nutarimu Lietuvos veterinarijos akademija ir [[Kauno medicinos universitetas]] sujungtas į [[Lietuvos sveikatos mokslų universitetas|Sveikatos mokslų universitetą]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367167</ref>

[[1930]]  m. paskyrus veterinarijos įstaigoms 5 ha sklypą, prasidėjo komplekso kūrimas. Sklypą suplanavo ir pastatus projektavo inžinierius [[Jonas Jasiukaitis]]. Statybos darbus vykdė 19 firmų bei rangovų, iš jų dvi užsienio firmos (įrengė centrinį šildymą, vėdinimą, garo katilus ir liftus).

Statyba vyko keliais etapais. [[1933]]  m. pastatytas Valstybinis veterinarinės bakteriologijos institutas su laboratorija prie Tilžės gatvės, greta, kiek į pietryčius  – personalo gyvenamasis namas, centre  – vivariumas, už jo arklidė ir tvartas. Antrasis etapas prasidėjo istitutą reorganizavus į Veterinarijos akademiją. 1938  m. į šiaurės vakarus nuo centrinių rūmų pastatytas zootomikumas, atokiau į pietryčius  – užkrečiamųjų ligų skyrius, šiauriniame sklypo kampe  – mokomoji kalvė (1940  m.). Tuo metu paversta taku anksčiau čia buvusi [[Lampėdžiai|Lampėdžių]] gatvė, sklypas aptvertas metalo ir betono tvora.

Pokario metais sutvarkyta aplinka ir želdiniai. [[1968]]  m. Akademijos teritorijoje pastatyta vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui (skulpt. Jurgis Rutkauskas). <ref>Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai // [[Kauno diena]], 2004 m. rugpjūčio -08-14 d. [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sparnuoti-ir-keturkojai-miesto-zenklai-21263]</ref> [[1972]]  m. pietryčių pusėje pastatyta valgykla, [[1971]]–[[1979]]  m. vakariniame kampe  – zooinžinerijos (mokomasis) korpusas. [[1982]]  m. perplanuotas stadionas, šalia kurio pastatyta sporto salė. Teritorijos pakraščiuose pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažai. [[1996]]  m. kultūros namai rekonstruoti į [[Leonas Kriaučeliūnas|Leono Kriaučeliūno]] privačią kliniką (smulkiųjų gyvūnų klinika). [[2003]]  m. nugriauta valgykla, jos vietoje pastatytas veterinarijos inspekcijos pastatas.

Visi senieji pastatai mūriniai, tinkuoti. Stogai gegninės konstrukcijos, dengti čerpėmis. Pastatų išorėje kartojasi trikampiai stoglangiai, stilizuotų nacionalinių motyvų ornamentika. Iš visų Akademijos pastatų raiškiausi, dekoratyviausi yra klinikos, centriniai rūmai ir vivariumas. Kiti statiniai kuklesni, tačiau visi drauge sudaro darnų, išbaigtą architektūros kompleksą. <ref>Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas I. Adomausko g. 18. – - V.Vilnius: Mokslas, 1991. - – 59-63 psl. - – ISBN 5-420-00641-3</ref> [[2005]]  m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30604</ref>

* Gyvulininkystės technologijos;

* Veterinarijos;

* [[LVA gyvulininkystės institutas]] ([[Baisogala]]);

* LVA veterinarijos institutas ([[Kaišiadorys]]).

* 1938–1940  m. [[Stasys Jankauskas]];

* 1940–1941  m. [[Jonas Nainys]];

* 1941–[[1944]]  m. [[Juozas Motiejūnas]];

* 1944–[[1947]]  m. [[Juozas Žemaitis]];

* 1947–[[1959]]  m. [[Jonas Čygas]];

* 1959–1976  m. [[Jonas Šulskis]];

* 1976–1992  m. [[Rimantas Karazija]];

* [[1993]]–2003  m. [[Vidmantas Bižokas]];

* nuo 2003 2003–2010 m. [[Henrikas Žilinskas]].

* Lietuvos veterinarijos akademijai - – 70 metų: 1936-20061936–2006 / sudarytojas(sud. Antanas Sederevičius). – - K.Kaunas: Naujasis lankas, 2006. - – 413 [1] p.: iliustr., portr. - – ISBN 9955-03-348-7.