Radimičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Plemiona wschodniosłowiańskie.png|thumb]]'''Radimičiai''' ({{Ru|радимичи}}) - – [[rytų slavai|rytų slavų]] kilmės genčių, gyvenusių tarp [[Dniepras|Dniepro]] aukštupio ir [[Sožas|Sožo]] upės (dabartinės [[Gomelio sritis|Gomelio]] ir [[Briansko sritis|Briansko sritys]]), sąjunga. Giminingi [[viatičiai|viatičiams]], spėjama, kad gali būti kilę iš vakarų slavų (dabartinės Lenkijos teritorijos).

Labiausia ištyrinėti radimičių archeologiniai paminklai yra X-XIIX–XII a. kurganiniai [[pilkapynas|pilkapynai]] - – Abidovičiai (''Абидовичи''), Vetačka (''Ветачка''), Višanka (''Вишанька''), Gadilavičiai (''Гадилавичи''), Kalasai (''Каласы''), Madora (''Мадора''), Nisimkavičiai (''Нисимкавичи''), Chodasavičiai (''Ходасавичи''), Esmonai (''Эсьмоны'') ir kt. VIII-XVIII–X a. [[laidojimas|laidodavo]] sudegintus kūnus, X a. pab. - – XII a. pr. laidojamus lavonus guldydavo popilkapinėje duobėje. Būdingas tų kapų ypatumas - – „ugninis ratas“ (grunto sluoksnis su [[pelenai]]s ir medžio anglimi), kurio centre guldydavo laidojamą kūną.

<br />Laidojant į kapą dėdavo daug [[papuošalas|papuošalų]], buities reikmenų, rečiau - – ūkinių įnagių. Vyrų kapuose aptinkami būdingi juosmens [[diržas|diržų]] žiedai, kitos metalinės diržų apkaustų dalys, rečiau - – [[ginklai]]. Radimičiams būdingi [[bronza|bronziniai]] ar [[sidabras|sidabriniai]] smilkinių žiedai (septynių spindulių ir septynių kyšulių), bielipsoidiniai, liežuviški, kilpuoti ir kekiniai pakabukai, plokštelinės [[antkaklė]]s.

<br />Radimičių kurganuose randami radiniai tyrinėtojų dalinami į 22 kategorijas: darbo įrankiai, apie 15 rūšių papuošalų, buitiniai ir ūkiniai reikmenys, pakinktų dalys, ginklai, žaislai, indai. Rasta monetų, kurias radimičiai naudojo kaip pakabukus vėriniuose - – [[dirhamas|dirhamus]], Vladimiro [[srebrenikas|srebrenikus]] ir kt.

Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje radimičių visuomenėje formavosi klasiniai santykiai, juos valdė [[kunigaikštis|kunigaikščiai]], seniūnai. IX a. jie mokėjo duoklę [[chazarai|chazarams]], bet jau 885  m. juos prie [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] prisijungė [[kunigaikštis Olegas]]. 907  m. radimičiai kartu su Olego kariauna dalyvavo žygyje į [[Bizantija|Bizantiją]]. Po 970  m. jie atgavo nepriklausomybę nuo [[Kijevo kunigaikščiai|Kijevo kunigaikščių]]. 984  m. radimičius mūšyje prie Pesčianės (''Песчань'') upės (netoli [[Slavgorodas|Slavgorodo]] ar [[Gomelis|Gomelio]]) sumušė kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro Sviatoslavičiaus]] vaivada Vilko Uodega (''Волчий хвост''), radimičių žemės vėl tapo Kijevo Rusios dalimi.

<br />Nuo XI a. radimičių žemės priklausė [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovo kunigaikštystei]], o nuo XII a. pradžios pietinės žemės ėmė priklausyti [[Smolensko kunigaikštystė|Smolensko kunigaikštystei]]. Išlikę XII a. rašytiniai šaltiniai mini radimičių miestus Krečiutą (''Кречют'', 1136  m.; dabar - – [[Kryčavas|Kričevas]] (''Кричев'')), Prapoiską (''Прапойск'', 1136  m.; dabar Slavgorodas (''Славгород'')), Gomijų (''Гомий'', 1142  m.; dabar Gomelis (''Гомель'')), [[Rahačovas|Rogačiovą]] (''Рогачёв'', 1142  m.), Čečerską (''Чечерск''; 1159  m.). Stambiausias miestas buvo Gomelis.

Paskutinį kartą radimičius metraštyje minėjo 1169  m.

[[Baltai|Baltų]] ([[Juchnovo kultūra|Juchnovo kultūros]]) įtaką radimičių susidaryme liudija būdingi papuošalai - – [[antkaklė]]s, kurios X-XIIX–XII a. nebuvo paplitę rytų slavų papuošalai. Tuo metu jos buvo paplitusios tik dviejų rytų slavų grupių - – radimičių ir krivičių - – kultūroje. Radimičių antkaklių tyrimai parodė, kad jų prototipai kilę iš baltų kultūros, o platus jų naudojimas rodo, kad į radimičius įsiliejo dalis vietinių gyventojų baltų.

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad radimičių susidarymas buvo tuose kraštuose gyvenusių rytų baltų suslavėjimo formuojantis Kijevo Rusiai, pabaiga<ref>Седов В.В., 1970 - – Славяне Верхнего Поднепровья и Подвинья. М., 1970., с. 138, 140</ref>