Janina Pliaterienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lamata (aptarimas | indėlis)
patikslinta
Eilutė 22:
[[1912]] m. [[rugsėjo 17]] d. ištekėjo už tėvo pusbrolio sūnaus, [[Švėkšna|Švėkšnos]] grafo [[Jurgis Pliateris (1875)|Jurgio Florijono Felicijaus Pliaterio]]. 1913 m. [[gruodžio 20]] d. jiems gimė sūnus [[Aleksandras Pliateris|Aleksandras Adomas]]. Sesuo Olga taip pat ištekėjo už [[Daugpilis|Daugpilio]] Kirupo dvaro paveldėtojo Adomo Liudviko Pliaterio Zyberko (''Adam Ludwik herbu Plater-Zyberk z Broelu h. Plater'').
 
[[1923]] m., vykstant [[Žemės reformos Lietuvoje|žemės reformai]], grafienė Janina Pliaterienė apsigyveno paveldėtame Vilkėno dvare. Gyventi atskirai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.
Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], jos vyras, [[rusai|rusų]] kariuomenės [[pulkininkas]], buvo mobilizuotas, o grafienė liko Švėkšnoje. [[1915]] m. Vilkėno dvare apsigyveno vokiečių okupacinės valdžios viršininkas leitenantas baronas fon Vitenhorstas. [[1918]] m. grįžęs namo grafas rado mažą berniuką Viktorą, kuris, kaip manoma, buvo vokiečių karininko sūnus. Grafo santykiai su žmona atšalo, jis apsigyveno atskirai Švėkšnos dvare. Tačiau [[1922]] m. vykstant [[Žemės reformos Lietuvoje|žemės reformai]] tai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.
 
Sūnus Aleksandras mokėsi ir baigė Švėkšnos gimnaziją, o augintinį Viktorą leido mokytis į vokišką Luizės gimnaziją [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Viktoras Aleksandravičius buvo pasirodęs Švėkšnoje vokiečių karininko uniforma, o po karo gyveno [[Australija|Australijoje]].
 
Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, [[1925]] m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau [[1940]] m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis [[1941]] m. ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]], kur [[1943]] m. mirė nuo išsekimo.