10:42, 24 vasario 2012 versija taisyti Vitalis (aptarimas \| indėlis) 30 048 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		18:03, 25 balandžio 2012 versija taisyti anuliuoti Lamata (aptarimas \| indėlis) 972 keitimai patikslinta Kitas pakeitimas →
Eilutė 22: [[1912]] m. [[rugsėjo 17]] d. ištekėjo už tėvo pusbrolio sūnaus, [[Švėkšna\|Švėkšnos]] grafo [[Jurgis Pliateris (1875)\|Jurgio Florijono Felicijaus Pliaterio]]. 1913 m. [[gruodžio 20]] d. jiems gimė sūnus [[Aleksandras Pliateris\|Aleksandras Adomas]]. Sesuo Olga taip pat ištekėjo už [[Daugpilis\|Daugpilio]] Kirupo dvaro paveldėtojo Adomo Liudviko Pliaterio Zyberko (''Adam Ludwik herbu Plater-Zyberk z Broelu h. Plater''). [[1923]] m., vykstant [[Žemės reformos Lietuvoje\|žemės reformai]], grafienė Janina Pliaterienė apsigyveno paveldėtame Vilkėno dvare. Gyventi atskirai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą. Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]], jos vyras, [[rusai\|rusų]] kariuomenės [[pulkininkas]], buvo mobilizuotas, o grafienė liko Švėkšnoje. [[1915]] m. Vilkėno dvare apsigyveno vokiečių okupacinės valdžios viršininkas leitenantas baronas fon Vitenhorstas. [[1918]] m. grįžęs namo grafas rado mažą berniuką Viktorą, kuris, kaip manoma, buvo vokiečių karininko sūnus. Grafo santykiai su žmona atšalo, jis apsigyveno atskirai Švėkšnos dvare. Tačiau [[1922]] m. vykstant [[Žemės reformos Lietuvoje\|žemės reformai]] tai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą. Sūnus Aleksandras mokėsi ir baigė Švėkšnos gimnaziją, o augintinį Viktorą leido mokytis į vokišką Luizės gimnaziją [[Klaipėda\|Klaipėdoje]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] Viktoras Aleksandravičius buvo pasirodęs Švėkšnoje vokiečių karininko uniforma, o po karo gyveno [[Australija\|Australijoje]]. Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, [[1925]] m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau [[1940]] m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis [[1941]] m. ištremtas į [[Sibiras\|Sibirą]], kur [[1943]] m. mirė nuo išsekimo.

Janina Pliaterienė: Skirtumas tarp puslapio versijų