21:27, 4 lapkričio 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: an:Livonia ← Prieš tai darytas keitimas		18:39, 22 balandžio 2012 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: \| Pastaba = }} '''Livonija''' (vok.,šved.,dan. ''Livland'', sen.{{Sv\|Liffland}}, {{Lv\|Livonija}}, {{Et\|Liivimaa}}, m.{{la\|Livonia}}, {{Pl\|Inflanty}}) – istorinis regionas dabartinės [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Estija\|Estijos]] teritorijoje. ~~Ilgainiui~~Šio ~~keitėsi~~regiono ~~supratimas,~~vardu ~~kas~~buvo ~~yra~~žinomi ~~„Livonija“.~~įvairūs politiniai vienetai. Taip pat taip vadinama feodalinė konfederacija, nuo [[1346]] m. apėmusi bene visą dabartinės Latvijos ir Estijos teritoriją, dar vadinama ~~'''~~[[Marijos žemė\|Marijos žeme~~'''~~]] ({{la\|Terra Mariana}}), (kaip analogiškai prūsų žemės ([[Prūsija]]) buvo vadinamos Šv. Petro žeme), o vėliau - Livonijos konfederacija. == Geografija == Ilgainiui keitėsi supratimas, kas yra „Livonija“. XII a. pabaigoje - [[XIII amžius\|XIII a.]] pradžioje Livonija buvo vadinama [[lyviai\|lyvių]] genčių apgyventa teritorija dab. Latvijos pajūryje. Po to, kai buvo nukariautos ir kristianizuotos pagonių baltų ir Pabaltijo finų žemės, Livonija ėmė reikšti gerokai didesnę teritoriją, kurią vakaruose ribojo [[Baltijos jūra]] ([[Rygos įlanka]]), šiaurėje - [[Suomijos įlanka]], rytuose [[Peipaus ežeras]], kuris skyrė nuo [[Pskovo respublika\|Pskovo respublikos]]. Pietinė Livonijos riba, nusistovėjusi XIV a., didele dalimi sutampa su dabartine Lietuvos-Latvijos siena. Livonija taip pat apėmė kelias Baltijos jūros salas. Didžiausios jų - [[Sarema]] ir [[Hyjuma]]. == Istorija == ===Senoji Livonija=== {{main\|lyviai\|latgaliai\|estų žemės}} ~~XII a. pabaigoje - [[XIII amžius\|XIII a.]] pradžioje ''Livonija'' buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija,~~ Iki Livonijos kaip atskiro kultūrinio regiono susiformavimo XIII a. krašte gyveno [[Lyviai\|lyvių]], [[Estai\|estų]], [[Žiemgaliai\|žiemgalių]], [[Kuršiai\|kuršių]], [[Sėliai\|sėlių]] ir [[Latgaliai\|latgalių]] gentys. Pradedant XII a. pabaiga, į šias teritorijas ėmė skverbtis [[vokiečiai]] ir [[danai]], kurie vykdė [[kryžiaus žygiai į Pabaltijį\|kryžiaus žygius į Pabaltijį]]. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]]. Kolonistai steigė stiprius uostus, kaip kad [[Ryga]], [[Revalis]]. Ekspansiją vykdė [[Rygos arkivyskupija]] (įkurta 1186 m.) ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m. ===Vokiečių ir danų valdymas=== [[XIII amžius\|XIII]]-[[XVI amžius\|XVI]] a. taip buvo vadinama užkariautose [[Lyviai\|lyvių]], [[Estai\|estų]], [[Žiemgaliai\|žiemgalių]], [[Kuršiai\|kuršių]], [[Sėliai\|sėlių]] ir [[Latgaliai\|latgalių]] genčių teritorijose susikūrusi konfederacinė valstybė. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]]. O iš viso konfederaciją sudarė 6 valstybės: [[Livonijos ordinas]], laisvasis [[Ryga\|Rygos miestas]] ir [[Rygos arkivyskupystė\|Rygos]], [[Kuršo vyskupystė\|Kuršo]], [[Tartu vyskupystė\|Tartu]], [[Sare-Lianės vyskupystė\|Sare-Lianės]] (Ezelio-Viko) vyskupystės. {{main\|Livonijos konfederacija}} [[vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg\|thumb\|Livonijos konfederacijos žemėlapis]] ĮXIII ~~Livonijos~~a. ~~konfederaciją~~nukariautų ~~įėjo~~genčių irteritorijoje ~~[[Kalavijuočių~~susiformavo ~~ordinas]]~~7 atskiros krikščioniškos valstybės, ~~įkurtas~~neretai ~~vyskupo~~priešiškos ~~Alberto~~viena ~~[[1202]]~~kitai. ~~m (nuo~~Nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). Šiose teritorijose įsikūrę miestai, ypač [[Ryga]], irgi tvarkėsi labai savarankiškai. ~~Šias~~Be ~~labai~~jų buvo 5 vyskupystės. Šias atskiras valstybes iš pradžių jungė visų kryžininkų nominalus siuzerenas, kuriuo buvo [[Roma\|Romos]] katalikų bažnyčios popiežius. Antras nominalus siuzerenas~~, kadangi išvardintų vyskupysčių vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaikščiai,~~ buvo [[Šventoji Romos imperija\|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius., ~~Ilgą~~kadangi ~~laiką~~vyskupysčių ~~Livonijos ordino siuzerenu~~vyskupai buvo ~~Rygos arkivyskupas,~~ ir ~~ordinas~~pasaulietiniai ~~įvairiais būdais stengėsi jo viršenybės nusikratyti~~kunigaikščiai.▼ 6 iš jų sudarė konfederacinę valstybę, kuri iš pradžių vadinta Marijos žeme, o vėliau - [[Livonijos konfederacija]]. Latvių ir estų istoriografijoje dar yra žinomas pavadinimas „senoji Livonija“. Konfederaciją sudarė [[Livonijos ordinas]], laisvasis [[Ryga\|Rygos miestas]], [[Rygos arkivyskupystė\|Rygos]], [[Kuršo vyskupystė\|Kuršo]], [[Tartu vyskupystė\|Tartu]], [[Sare-Lianės vyskupystė\|Sare-Lianės]] (Ezelio-Viko) vyskupystės. Šiaurinėje Livonijoje egzistavo [[Danų Estija\|Estijos kunigaikštystė]], kuri 1346 m. inkorporuota į Ordino žemes. ▲Į Livonijos konfederaciją įėjo ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m (nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). Šiose teritorijose įsikūrę miestai, ypač [[Ryga]], irgi tvarkėsi labai savarankiškai. Šias labai atskiras valstybes iš pradžių jungė visų kryžininkų nominalus siuzerenas, kuriuo buvo [[Roma\|Romos]] katalikų bažnyčios popiežius. Antras nominalus siuzerenas, kadangi išvardintų vyskupysčių vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaikščiai, buvo [[Šventoji Romos imperija\|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius. Ilgą laiką Livonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir ordinas įvairiais būdais stengėsi jo viršenybės nusikratyti. [[File:Livonia.jpg\|thumb\|220px\|left\|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]]▼ ~~Latvių~~Ilgą irlaiką ~~estų~~Livonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir ~~istoriografijoje~~ordinas ~~dar~~įvairiais ~~yra~~būdais ~~žinomas~~stengėsi ~~pavadinimas~~jo ~~„senoji~~viršenybės ~~Livonija“~~nusikratyti. Livonijos ordinas stengėsi centralizuoti valdymą, pajungti sau kitas valstybes, bet jam tai nepavyko. Nuo XV a. pradžios pradėti šaukti bendri Livonijos valdymo organai – [[landtagas\|landtagai]]. Livonijos ordinui pralaimėjus Pabaisko mūšyje [[1435]] m., sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį valstybės pobūdį. Į landtagų sudėtį ir į šalies valdymą buvo įtraukti bajorijos (riterijos) ir miestų atstovai. ===Abiejų Tautų respublikos ir Švedijos valdymas=== ▲[[File:Livonia.jpg\|thumb\|220px\|left\|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]] [[vaizdas:Sw BalticProv en.png\|thumb\|Livonija XVIII a.]] [[File:BalticCorp.jpg\|thumb\|220px\|Livonijos 1790 m. žemėlapis]] {{main\|Infliantai\|Švedų Livonija}} Nuo 1561 m. ir po [[Livonijos karas\|Livonijos karo]] Livonijos ~~vardu~~konfederacija buvo padalinta tarp Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos ir Danijos. Livonijos (~~''Inflanty''~~[[Infliantai\|Infliantų]]) vardu ir toliau buvo vadinamos žemės, prijungtos prie [[LDK]], t. y. Pietų Estija, [[Latvija\|Latvijos]] [[Vidžemė]] ir [[Latgala]]. Pietinėse Livonijos žemėse (Kuržemėje) suformuota vasalinė [[Kuršo hercogystė]]. Šiaurinę dalį užvaldžiusi Švedija ten suformavo [[Švedų Estija\|Estijos kunigaikštystę]]. Nuo [[1621]] m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonija ([[Švedų Livonija]]) buvo vadinamos iš [[Lenkija\|Lenkijos]]-[[Lietuva\|Lietuvos]] atimtos ir [[Švedija\|Švedijos]] valdomos latvių ir estų apgyventos teritorijos (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė), o ~~lenkų~~[[Livonijos ~~Livonija~~vaivadija]] (''Inflanty Polskie'') buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala. ===Po XVIII a.=== {{main\|Livonijos gubernija\|Kuršo gubernija}} Po [[Šiaurės karas\|Šiaurės karo]] (1700-1721) [[Švedai\|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]], ~~jos~~buvo ~~sudarė~~išlaikytas ~~Livonijos~~regiono ~~(arba~~padalinimas ~~Lifliandijos)~~į keturias ~~guberniją~~dalis. ~~Vėliau~~Jas įatstovavo ~~Rusijos~~[[Lifliandijos ~~imperiją~~gubernija\|Lifliandijos]], ~~inkorporuota~~[[Estliandijos gubernija\|Estliandijos]], [[Kuršo ~~hercogystė~~gubernija\|Kuršo]] ~~tapo~~ir [[~~Kuršo~~Pskovo gubernija\|Pskovo]] gubernijos. ~~Šios~~Šis ~~dvi~~administracinis ~~gubernijos~~padalinimas ~~išlaikytos~~išlaikytas iki 1918 m. Po šių metų teritorijoje susiformavo Latvijos ir Estijos respublikos, egzistavusios iki 1941 m. Per Antrąjį pasaulinį karą regionas priklausė Nacistinės Vokietijos [[Ostlandas\|Ostlando]] teritorijai. Po karo 1945 m. čia sukurtos Latvijos ir Estijos Tarybų Socialistinės Respublikos. 1991 m. atkurta Latvijos ir Estijos nepriklausomybė.

Livonija: Skirtumas tarp puslapio versijų