Livonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: an:Livonia
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
| Pastaba =
}}
'''Livonija''' (vok.,šved.,dan. ''Livland'', sen.{{Sv|Liffland}}, {{Lv|Livonija}}, {{Et|Liivimaa}}, m.{{la|Livonia}}, {{Pl|Inflanty}}) – istorinis regionas dabartinės [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] teritorijoje. IlgainiuiŠio keitėsiregiono supratimas,vardu kasbuvo yražinomi „Livonija“.įvairūs politiniai vienetai.
 
Taip pat taip vadinama feodalinė konfederacija, nuo [[1346]] m. apėmusi bene visą dabartinės Latvijos ir Estijos teritoriją, dar vadinama '''[[Marijos žemė|Marijos žeme''']] ({{la|Terra Mariana}}), (kaip analogiškai prūsų žemės ([[Prūsija]]) buvo vadinamos Šv. Petro žeme), o vėliau - Livonijos konfederacija.
 
== Geografija ==
Ilgainiui keitėsi supratimas, kas yra „Livonija“. XII a. pabaigoje - [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Livonija buvo vadinama [[lyviai|lyvių]] genčių apgyventa teritorija dab. Latvijos pajūryje. Po to, kai buvo nukariautos ir kristianizuotos pagonių baltų ir Pabaltijo finų žemės, Livonija ėmė reikšti gerokai didesnę teritoriją, kurią vakaruose ribojo [[Baltijos jūra]] ([[Rygos įlanka]]), šiaurėje - [[Suomijos įlanka]], rytuose [[Peipaus ežeras]], kuris skyrė nuo [[Pskovo respublika|Pskovo respublikos]]. Pietinė Livonijos riba, nusistovėjusi XIV a., didele dalimi sutampa su dabartine Lietuvos-Latvijos siena. Livonija taip pat apėmė kelias Baltijos jūros salas. Didžiausios jų - [[Sarema]] ir [[Hyjuma]].
 
== Istorija ==
===Senoji Livonija===
{{main|lyviai|latgaliai|estų žemės}}
XII a. pabaigoje - [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje ''Livonija'' buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija,
Iki Livonijos kaip atskiro kultūrinio regiono susiformavimo XIII a. krašte gyveno [[Lyviai|lyvių]], [[Estai|estų]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Kuršiai|kuršių]], [[Sėliai|sėlių]] ir [[Latgaliai|latgalių]] gentys. Pradedant XII a. pabaiga, į šias teritorijas ėmė skverbtis [[vokiečiai]] ir [[danai]], kurie vykdė [[kryžiaus žygiai į Pabaltijį|kryžiaus žygius į Pabaltijį]]. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]]. Kolonistai steigė stiprius uostus, kaip kad [[Ryga]], [[Revalis]]. Ekspansiją vykdė [[Rygos arkivyskupija]] (įkurta 1186 m.) ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m.
===Vokiečių ir danų valdymas===
[[XIII amžius|XIII]]-[[XVI amžius|XVI]] a. taip buvo vadinama užkariautose [[Lyviai|lyvių]], [[Estai|estų]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Kuršiai|kuršių]], [[Sėliai|sėlių]] ir [[Latgaliai|latgalių]] genčių teritorijose susikūrusi konfederacinė valstybė. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]]. O iš viso konfederaciją sudarė 6 valstybės: [[Livonijos ordinas]], laisvasis [[Ryga|Rygos miestas]] ir [[Rygos arkivyskupystė|Rygos]], [[Kuršo vyskupystė|Kuršo]], [[Tartu vyskupystė|Tartu]], [[Sare-Lianės vyskupystė|Sare-Lianės]] (Ezelio-Viko) vyskupystės.
{{main|Livonijos konfederacija}}
[[vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg|thumb|Livonijos konfederacijos žemėlapis]]
ĮXIII Livonijosa. konfederacijąnukariautų įėjogenčių irteritorijoje [[Kalavijuočiųsusiformavo ordinas]]7 atskiros krikščioniškos valstybės, įkurtasneretai vyskupopriešiškos Albertoviena [[1202]]kitai. m (nuoNuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). Šiose teritorijose įsikūrę miestai, ypač [[Ryga]], irgi tvarkėsi labai savarankiškai. ŠiasBe labaijų buvo 5 vyskupystės. Šias atskiras valstybes iš pradžių jungė visų kryžininkų nominalus siuzerenas, kuriuo buvo [[Roma|Romos]] katalikų bažnyčios popiežius. Antras nominalus siuzerenas, kadangi išvardintų vyskupysčių vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaikščiai, buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius., Ilgąkadangi laikąvyskupysčių Livonijos ordino siuzerenuvyskupai buvo Rygos arkivyskupas, ir ordinaspasaulietiniai įvairiais būdais stengėsi jo viršenybės nusikratytikunigaikščiai.
 
6 iš jų sudarė konfederacinę valstybę, kuri iš pradžių vadinta Marijos žeme, o vėliau - [[Livonijos konfederacija]]. Latvių ir estų istoriografijoje dar yra žinomas pavadinimas „senoji Livonija“. Konfederaciją sudarė [[Livonijos ordinas]], laisvasis [[Ryga|Rygos miestas]], [[Rygos arkivyskupystė|Rygos]], [[Kuršo vyskupystė|Kuršo]], [[Tartu vyskupystė|Tartu]], [[Sare-Lianės vyskupystė|Sare-Lianės]] (Ezelio-Viko) vyskupystės. Šiaurinėje Livonijoje egzistavo [[Danų Estija|Estijos kunigaikštystė]], kuri 1346 m. inkorporuota į Ordino žemes.
Į Livonijos konfederaciją įėjo ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m (nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). Šiose teritorijose įsikūrę miestai, ypač [[Ryga]], irgi tvarkėsi labai savarankiškai. Šias labai atskiras valstybes iš pradžių jungė visų kryžininkų nominalus siuzerenas, kuriuo buvo [[Roma|Romos]] katalikų bažnyčios popiežius. Antras nominalus siuzerenas, kadangi išvardintų vyskupysčių vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaikščiai, buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius. Ilgą laiką Livonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir ordinas įvairiais būdais stengėsi jo viršenybės nusikratyti.
 
[[File:Livonia.jpg|thumb|220px|left|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]]
LatviųIlgą irlaiką estųLivonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir istoriografijojeordinas darįvairiais yrabūdais žinomasstengėsi pavadinimasjo „senojiviršenybės Livonija“nusikratyti. Livonijos ordinas stengėsi centralizuoti valdymą, pajungti sau kitas valstybes, bet jam tai nepavyko. Nuo XV a. pradžios pradėti šaukti bendri Livonijos valdymo organai – [[landtagas|landtagai]]. Livonijos ordinui pralaimėjus Pabaisko mūšyje [[1435]] m., sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį valstybės pobūdį. Į landtagų sudėtį ir į šalies valdymą buvo įtraukti bajorijos (riterijos) ir miestų atstovai.
===Abiejų Tautų respublikos ir Švedijos valdymas===
[[File:Livonia.jpg|thumb|220px|left|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]]
[[vaizdas:Sw BalticProv en.png|thumb|Livonija XVIII a.]]
[[File:BalticCorp.jpg|thumb|220px|Livonijos 1790 m. žemėlapis]]
{{main|Infliantai|Švedų Livonija}}
Nuo 1561 m. ir po [[Livonijos karas|Livonijos karo]] Livonijos vardukonfederacija buvo padalinta tarp Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos ir Danijos. Livonijos (''Inflanty''[[Infliantai|Infliantų]]) vardu ir toliau buvo vadinamos žemės, prijungtos prie [[LDK]], t. y. Pietų Estija, [[Latvija|Latvijos]] [[Vidžemė]] ir [[Latgala]]. Pietinėse Livonijos žemėse (Kuržemėje) suformuota vasalinė [[Kuršo hercogystė]]. Šiaurinę dalį užvaldžiusi Švedija ten suformavo [[Švedų Estija|Estijos kunigaikštystę]].
 
Nuo [[1621]] m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonija ([[Švedų Livonija]]) buvo vadinamos iš [[Lenkija|Lenkijos]]-[[Lietuva|Lietuvos]] atimtos ir [[Švedija|Švedijos]] valdomos latvių ir estų apgyventos teritorijos (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė), o lenkų[[Livonijos Livonijavaivadija]] (''Inflanty Polskie'') buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala.
===Po XVIII a.===
{{main|Livonijos gubernija|Kuršo gubernija}}
Po [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] (1700-1721) [[Švedai|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], josbuvo sudarėišlaikytas Livonijosregiono (arbapadalinimas Lifliandijos)į keturias gubernijądalis. VėliauJas įatstovavo Rusijos[[Lifliandijos imperijągubernija|Lifliandijos]], inkorporuota[[Estliandijos gubernija|Estliandijos]], [[Kuršo hercogystėgubernija|Kuršo]] tapoir [[KuršoPskovo gubernija|Pskovo]] gubernijos. ŠiosŠis dviadministracinis gubernijospadalinimas išlaikytosišlaikytas iki 1918 m.
 
Po šių metų teritorijoje susiformavo Latvijos ir Estijos respublikos, egzistavusios iki 1941 m. Per Antrąjį pasaulinį karą regionas priklausė Nacistinės Vokietijos [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijai. Po karo 1945 m. čia sukurtos Latvijos ir Estijos Tarybų Socialistinės Respublikos. 1991 m. atkurta Latvijos ir Estijos nepriklausomybė.