Tadas Daugirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 13:
| Vaikai = Mykolas (1884-1952),<br /> Adomas (1886-1919),<br /> Tadas (1895-1919),<br /> Vytautas (1901-1983).
| vikiteka=Category:Tadeusz Dowgird}}
'''Tadas Daugirdas''' ([[1852]]  m. [[vasario 27]] d. [[Turbinas|Torbine]], [[Novgorodo sritis]]  – [[1919]]  m. [[lapkričio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – archeologas, dailininkas. [[1885]]  m. [[Lenkų mokslų akademija|Lenkų mokslų akademijos]] [[Krokuva|Krokuvoje]] narys korespondentas.
 
[[Ariogala|Ariogalos]] senosiose kapinėse yra T. Daugirdo mauzoliejus.
 
== Biografija ==
Kilęs iš [[Ariogala|Ariogalos]] [[bajorai|bajorų]] Daugirdų šeimos, herbas "Gulbė"„Gulbė“. Tėvas  – Mykolas Daugirdas (1830–1903)  – transporto inžinierius, daugelį metų dirbo Rusijoje, tame tarpe Peterburgas  – Maskva geležinkelio statyboje. Motina  – Maria Jelenska (m. 1918). Kai Tadui buvo ketveri, tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dab. [[Daugirdai (Raseiniai)|Daugirdų]] kaimas). Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Po [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] mokslą tęsė [[Ryga|Rygoje]], vėliau  – [[Vilnius|Vilniuje]], kur jam didelę įtaką darė dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. [[1869]]  m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą. [[1870]]–[[1872]]  m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[1872]]–[[1876]]  m. [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademijoje. [[1882]]  m. [[Kuršas|Kuršo]] literatūros ir meno draugijos narys.
Vedė 1883 metais, žmona  – Kazimiera Korybut Daszkiewicz (1859–1942). Po vestuvių gyveno Varšuvoje, Lenkijoje. Ten gimė sūnūs Mykolas (1884–1952) ir Adomas (1886–1919). 1891 metais su šeima grįžo gyventi į Plemborgo dvarą, ten gimė dar du sūnūs: Tadas (1895–1919) ir Vytautas (1901–1983).
 
[[1905]]  m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus seimo]] narys. Nuo [[1907]]  m. [[Kauno miesto muziejus|Kauno miesto muziejaus]] konservatorius, nuo [[1909]]  m. direktorius. Muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandelio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi. 1907  m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1910]]–[[1914]]  m. padėjo rengti Lietuvių dailės draugijos parodas. Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muziejų, parašė išsamų kaizerinės okupacijos laikotarpio dienyną. Rašė periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Vienybė“ ir kt. Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip 130 jo publikacijų.
 
Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse. 1911  m. ištyrė Lauksvydų kapinyną Kauno r.
 
[[1917]]  m. dalyvavo komisijos, kuri rengė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos tautinės vėliavos]] projektą, darbe. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną. Kūrė [[Vytis|Vyčio]] projektus bei Lietuvos miestų herbus. 1919  m. Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas.
 
1919 m. tapo Valstybės archeologijos komisijos (VAK) pirmininku. Tų pačių metų vasario 17 d. išleisti pirmieji lietuviški spalvoti pašto ženklai, išspausdinti Berlyne, kurių dailininkai – K. Šimonis ir T. Daugirdas.
 
1923 m. Pranciškonų gatvė Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. tarybos 1923 06 05 nut. Nr. 55).
 
1978 m. buvo atidengta pirmoji memorialinė lenta (Rotušės a. 19): „Šiame name 1908–1919 m. gyveno archeologas, dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas“ (Kauno m. LDT VK potv. Nr. 173 p.). 1993 m. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vytautas Narutis).
 
2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.
 
== Kultūros veikėjas ==
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] buvo aktyvus Kauno kultūrinės visuomenės narys, režisuodavo draugijos „Daina“ spektaklius, piešė dekoracijas, vertė, rašė scenos vaizdelius. [[1911]]  m. kauniškiai buvo pakviesti į T. Daugirdo režisuotą [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės]] spektaklį „Jaunikliai“.
 
[[1913]]  m. [[Biržai|Biržuose]] išspausdinta scenos veikalų rinktinė, į kurią įtraukti T. Daugirdo kūriniai „Girkalnio užgavėnės“, „Tėtė pakliuvo“ ir jo išversta V. Perzynskio pjesė „Idealus gyvenimas“. Be to, yra parašęs ir daugiau scenai skirtų veikalų: „Manios vestuvės“, „Ugnis užgeso“ ir kt.
 
== Archeologas ==
Pirmąkart kasinėjo [[1881]]  m. spalio mėn. Jasnagurkoje [[Paluknys|Paluknio]], netoli [[Šiluva|Šiluvos]]. [[1882]]–[[1883]]  m. tęsė naujojo geležies amžiaus kasinėjimus Jasnagurkoje, [[1884]]–[[1885]]  m. senojo geležies amžiaus pilkapius [[Kuršėnai|Kuršėnų]] valsčiaus [[Visdegiai|Visdergių]] kaime. 1885  m. tyrė ir naujojo geležies amžiaus plokštinius kapus [[Šaukėnai|Šaukėnų]] valsčiaus [[Titvydiškiai|Titvydiškių]] kaime, [[1885]]–[[1886]]  m. naujojo geležies amžiaus plokštinius ir degintinius kapus [[Salantų valsčius|Salantų valsčiaus]] [[Imbarės kapinynas|Imbarės]] kaime, 1886  m. [[žalvario amžius|žalvario amžiaus]] pilkapius Bogory Gorne, kasinėti [[Darbutų piliakalnis]] [[Betygala|Betygalos]] valsčiuje, kapai Šaukėnų valsčiaus Paklibakių kaime, senojo bei vidurinio geležies amžiaus akmenų vainikais apdėti pilkapiai Kurtuvėnų valsčiaus [[Gilvyčiai|Gilvyčių]] kaime.
 
1909  m. kartu su [[Liudvikas Kšivickis|Liudviku Krzyvickiu]] ir [[Antanas Žmuidzinavičius|Antanu Žmuidzinavičiumi]] tyrinėjo [[Dūkšto piliakalnis|Dūkšto piliakalnį]] [[Salakas|Salako]] apylinkėse. 1911  m. su L. Krzyvickiu vėl grįžo prie Darbutų piliakalnio kasinėjimų, tyrinėjo III–IV a. plokštinius kapus [[Vilkija|Vilkijos]] valsčiaus [[Lauksvydai|Lauksvydų]] kaime, [[Seredžius|Seredžiaus]] valsčiaus [[Laukiškiai|Laukiškių]] kaime.
 
Rinko [[tautodailė]]s dirbinius  – margučius, juostas, drožinius (prieverpstes, kultuves ir kita). Archeologijos ir etnografijos rinkinius perdavė Kauno miesto muziejui.<ref>{{VLE|IV|523|[[Adolfas Tautavičius]]|Tadas Daugirdas}}</ref>
 
== Dailininkas ==
[[Vaizdas:Tadas Daugirdas - Pejzaż zimowy.jpg|thumb|Žiemos peizažas<br /><small>(28 x 45  cm, drobė, aliejus. Lietuvos dailės muziejus)</small>]]
T. Daugirdas paliko nemažai tapybos darbų, iš kurių pažymėtini paveikslai: „Auštant“, „Dubysa“, „Pūga“, „Kiemas“ ir kt. Profesionaliu dailininku netapo, bet nutapė keliasdešimt realistinių paveikslų, sukūrė [[vitražas|vitražų]] Kauno bažnyčioms ir miesto muziejui, teatro dekoracijas ir kostiumus, Lietuvos miestų herbus. 1913  m. Sankt Peterburge vykusioje smulkiosios pramonės parodoje buvo įrengtas Lietuvių dailės draugijos lietuviškas skyrius.
 
Paskelbė archeologijos, istorijos ir dailės straipsnių. Jo publikacijos spausdintos laikraščiuose „Lietuva“, „[[Vilniaus žinios]]“, „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „Draugija“, „Viltis“, „Žemdirbys“ ir kituose lietuviškuose leidiniuose. Kartu su [[Kazys Šimonis|K. Šimoniu]] sukūrė pašto ženklų.