Girutiškio gamtinis rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Girutiškio gamtinis rezervatas įtrauktas į bendrą [[Labanoro regioninis parkas|Labanoro regioninį parką]] esantį kaip sudėtinė visos [[Labanoro-Pabradės giria|Labanoro girios]] [[Ekosistema|ekosistemos]] dalis. Rezervato teritorija kiek pailga, vizualiai tęsiasi šiaurės - pietų kryptimi. Rezervatą supa daugiausiai [[Paprastoji pušis|paprastųjų pušų]] vyraujami medynai. Rezervate vyrauja Girutiškio ir Beržaloto pelkių kompleksai bei miškai. Rezervato šiaurinėje dalyje telkšo termokarstinis [[Girutiškis|Girutiškio]] ežeras, kuri supa to paties pavadinimo aukštapelkė ir netoliese esantys kiti 4 [[Ežeras|ežerėliai]]. Į pelkę neįteka ir neišteka jokie upeliai, bet [[Pavasaris|pavasario]] polaidžio metu susirinkęs gruntinio vandens perteklius per kalvelėmis nuteka į netoliese esančius [[Peršokšna|Peršokšnos]] ir [[Luknelė]]s upeliukus. Rezervato pietinėje dalyje plyti plynraistinė Beržaloto aukštapelkė (245 hektarų) ir joje 10 reliktinių ežerėlių. Rezervato šiaurės rytiniu pakraščių sruvena [[Luknelė]]s upelis, pietrytiniu kampu sruvena dalis [[Palukna|Paluknos]] upelio. Čia vyrauja nemaži durpių klodai. Beržaloto pelkėje [[Durpės|durpių]] klodo didžiausias storis – 8,4 m, nors vidutinis durpyno gylis 3,5 m. Po jomis 0,5 m ežerinio [[Sapropelis|sapropelio]] sluoksnis, o jo dugne [[smėlis]] ir [[molis]]. Rezervato reljefas svyruoja tarp minimalios 146,9 m aukščio [[altitudėsaltitudė]]s ir maksimalios - 162,4 m.