Girutiškio gamtinis rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Girutiškio gamtinis rezervatas''' – tai unikali, saugoma gamtos teritorija (plotas apie 1400 ha) esanti rytų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Švenčionių rajonas|Švenčionių savivaldybėje]], [[Labanoro seniūnija|Labanoro seniūnijoje]]:

* nuo [[Prūdiškė]]s kaimo apie 1400 m metrų į rytus.
* nuo [[Labanoras|Labanoro]] miestelio apie 5-6 kilometrai į pietryčius, prie rezervato š.v. priegų,

Girutiškio gamtinis rezervatas įtrauktas į bendrą [[Labanoro regioninis parkas|Labanoro regioninį parką]] esantį kaip sudėtinė visos [[Labanoro-Pabradės giria|Labanoro girios]] [[Ekosistema|ekosistemos]] dalis. Rezervato teritorija kiek pailga, vizualiai tęsiasi šiaurės - pietų kryptimi. Rezervatą supa daugiausiai [[Paprastoji pušis|paprastųjų pušų]] vyraujami medynai. Rezervate vyrauja Girutiškio ir Beržaloto pelkių kompleksai bei Labanoro girios miškai. Rezervato šiaurinėje dalyje telkšo termokarstinis [[Girutiškis|Girutiškio]] ežeras, kuri supa to paties pavadinimo aukštapelkė ir netoliese esantys kiti 4 [[Ežeras|ežerėliai]]. Į pelkę neįteka ir neišteka jokie upeliai, bet [[Pavasaris|pavasario]] polaidžio metu susirinkęs gruntinio vandens perteklius per kalvelėmis nuteka į netoliese esančius [[Peršokšna|Peršokšnos]] ir [[Luknelė]]s upeliukus. Rezervato pietinėje dalyje plyti plynraistinė Beržaloto aukštapelkė (245 hektarų), ir joje išlikę10 5reliktinių reliktiniaiežerėlių. ežerėliaiRezervato šiaurės rytiniu pakraščių sruvena [[Luknelė]]s upelis, pietrytiniu kampu sruvena dalis [[Palukna|Paluknos]] upelio. Čia vyrauja nemaži durpių klodai. Beržaloto pelkėje [[Durpės|durpių]] klodo didžiausias storis – 8,4 m, nors vidutinis durpyno gylis 3,5 m. Po jomis 0,5 m ežerinio [[Sapropelis|sapropelio]] sluoksnis, o jo dugne [[smėlis]] ir [[molis]]. Rezervato reljefas svyruoja tarp minimalios 146,9 m aukščio [[altitudės]] ir maksimalios - 162,4 m.

Girutiškio gamtinio rezervato steigimo tikslas – išsaugoti unikalų [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] termokarstinės kilmės [[Girutiškio pelkė|Girutiškio pelkyną]] su [[Beržaloto raistas|Beržaloto raistu]] ir čia esančią išskirtinę [[Biologinė įvairovė|bioįvairovę]], saugomų ir nykstančių [[Žinduoliai|žinduolių]] buveines, [[Paukščiai|paukščių]] perėjimo vietas bei retus [[Augalai|augalus]].<ref>http://labanoras.am.lt/VI/article.php?article_id=137</ref> Čia aptikta 187 [[Stuburiniai gyvūnai|stuburinių gyvūnų]] rūšys, iš kurių 145 [[paukščiai|paukščių]] rūšys, nors manoma kad rūšių įvairovės sąrašas nėra galutinis. Rezervato vandens telkiniuose aptiktos 8 [[Žuvis|žuvų]] rūšys. Čia aptinkama 100 rūšių saugomų gyvūnų ir augalų rūšių įrašytų Lituvos raudonosios knygos sąrašuose.<ref>http://www.prohosting.lt/lt/apie_misku_uredija/gamtos_turtai/girutiskio_gamtinis_rezervatas.html</ref>

Čia auga daugnemažai saugomų samanų, bet paminėtinos iš '''1 (E) kategorijos''' [[Mažoji nertvė|mažosios nertvės]] bei [[Pataisinė grepanė|pataisininės grepanės]].

[[Ramsaro konvencija|Ramsaro]] ([[Iranas]], [[1971]]) konvencijos sekretoriatas [[2011]] metų [[Lapkritis|lapkričio]] 15 dieną Labanoro regioniniame parke esantį Girutiškio gamtinį rezervatą įtraukė į Pasaulinės reikšmės [[Šlapžemė|šlapžemių]] sąrašus (Sąrašo Nr. 1993).<ref>http://labanoras.am.lt/VI/article.php?article_id=137</ref> Girutiškio gamtinis rezervatas įkūrtas Beržaloto (įkurto 1974 m.) botaninio draustinio – spanguolyno ir Baranavos (įkurto 1960 m.) botaninio – zoologinio draustinio pagrindu.