Uždauguvio kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 526 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
{{Infolentelė buvusi valstybė
[[Vaizdas:Polen nach der Lubliner Union.jpg|thumb|300px|Abiejų Tautų Respublika tarp Liublino unijos 1569 m. ir Olivos taikos 1660 m.]]
|_noautocat = yes
[[Vaizdas:Podział administracyjny I RP.png|thumb|300px|Abiejų Tautų Respublika 1619 m.]]
|vietinis pavadinimas = {{pl|Księstwo Inflanckie}}
[[Vaizdas:IRP1658.png|thumb|300px|Abiejų Tautų Respublika 1658 m.]]
|ilgas pavadinimas = Livonijos kunigaikštystė
|paprastas_pav =
|žemynas = Europa
|kilm =
|regionas = Pabaltijys
|šalis =
|statusas = [[ATR]] dalis
|imperija =
|statuso_tekstas =
|era =
|valdymo_forma = [[monarchija]]
|parlamentas =
|year_start = 1561
|year_end = 1621
|event_start = [[Vilniaus sutartis]]
|event_end = [[Altmarko paliaubos]]
|p1 = Livonijos konfederacija
|vėliava_p1 = TeutFlagMedieval.svg
|s1 = Švedijos Livonija
|vėliava_s1 = Sweden-Flag-1562.svg
|s2 = Livonijos vaivadija
|vėliava_s2 = POL Inflanty IRP COA.svg
|image_coat = POL Inflanty IRP COA.svg
|symbol_type = Herbas
|herbas = Herbas
|image_flag =
|vėliavos_tipas =
|vėliava =
|image_map = Polish-Lithuanian Commonwealth (1619).png
|image_map_caption = Kunigaikštystė (tamsiai pilka) 1619 m.
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|sostinė =[[Viljandi|Felinis]]
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = Vokiečių kalba
|valiuta =
|valdovo_titulas = Kunigaikštis
|valdymo_metai1 =
|valdovas1 =
|valdymo_metai2 =
|valdovas2 =
|stat_area1 =
|stat_pop1 =
|stat_year1 =
|religija =
}}
'''Livonijos kunigaikštystė''' ({{pl|Księstwo Inflanckie}}), arba '''Infliantai''' ({{pl|Inflanty}}) – [[1561]]–[[1569]] m. [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]], o 1569–[[1660]] m. ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] administracinis teritorinisvasalinė vienetaskunigaikštystė dabartinėje [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] teritorijoje.
 
Valda dar vadinama '''Lenkijos Livonija''' arba '''Uždauguvio kunigaikštyste''' ({{la|Ducatus Ultradunensis}}, {{lv|Pārdaugavas hercogiste}}).
'''Infliantai''' ({{pl|Inflanty}}) – [[1561]]–[[1569]] m. [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]], o 1569–[[1660]] m. ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] administracinis teritorinis vienetas dabartinėje [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] teritorijoje.
 
== Istorija ==
===Atsiradimo prielaidos===
 
[[1556]] m. stiprėjant [[reformacija]]i tiek Lietuvoje, tiek [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] ir [[Ryga|Rygos]] arkivyskupo valdomose žemėse, paaštrėjo ir kovos dėl įtakos sferų. Kai Reformacijos sekėjas, Livonijos ordino didysis magistras [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas]] užpuolė karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] seserėną, Rygos arkivyskupą, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafą Vilhelmą, paėmė jį [[Kuoknesė]]je ir užėmė visas jo valdas, Žygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo, nes geruoju susitarti nepavyko. Karaliaus pavedimu [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Mikalojus Radvila Rudasis]] surinko kariuomenę ir Žygimantas Augustas, žymių didikų lydimas išžygiavo prieš Livonijos magistrą. Magistrą įbaugino vien kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos priešakinės sargybos veiksmai, imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis ėmė rūpintis taikos sudarymu. Taikos derybas vedė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Mikalojus Radvila Juodasis]]. Jam tarpininkaujant buvo pasirašyta taikos sutartis su didžiuoju magistru, kuris pripažino ordino pavaldumą karaliui, pasižadėjo grąžinti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo išlaidas.
 
Tačiau, kol Lietuva kariavo su Maskva, Livonijos padėtis dar pablogėjo. Danijos karalius įteisino Saremos vyskupiją ir užėmė pajūrio miestus, o Estija pateko [[Švedija|Švedijos]] valdžion. Livonijos luomai paprašė Abiejų Tautų Respublikos karaliaus atsiųsti įgaliotinį. Juo vėl tapo Mikalojus Radvila Juodasis. Derybose su Livonijos luomais jis pranešė, kad tokiomis aplinkybėmis Lietuva viena negali suteikti jiems pagalbos ir patarė kreiptis į Lenkijos luomus bei pamėginti sudaryti su jais unijos sutartį.
 
[[1561]] m. [[spalio 12]] d. į Vilniaus seimą atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai. Livonija pripažino karalių Žygimantą Augustą bei jo palikuonis savo valdovais. Gotardas Ketleris iš Lenkijos ir Lietuvos valstybės leno teise gavo valdyti [[Kuršas|Kuršą]] ir [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1562]] m. [[vasario 17]] d. Gotardas Ketleris Rygoje, ordino rūmų salėje, po Mykolo Radvilos kojomis sudėjo Rygos miesto, ordino archyvo raktus ir antspaudą, padėjo nusiėmęs savo apsiaustą, kryžių ir paauksuotą togą. Mikalojus Radvila Juodasis priėmė priesaiką iš Livonijos luomų ir naujojo Kuršo kunigaikščio ir Gotardą Ketlerį paskelbė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu bei karaliaus vietininku Livonijoje. Likusi Livonija, lenkiškai pavadinta '''Infliantais''', buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o Šiaurės Estija liko Švedijai kaip [[Švedijos Estija|Estijos kunigaikštystė]].
===Pabaiga===
Nuo [[1621]] m. [[Ništato taika|Ništato sutartimi]] švedams gavus Rygą, Livonijos kunigaikštystė buvo padalinta. Šiaurinės jos dalys (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė) atiteko [[Švedijos imperija]]i, ir buvo vadinamos [[Švedijos Livonija]]. Pietinė dalis ([[Latgala]]) liko Lenkijai-Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenkų Livonija (''Inflanty Polskie''). Ji sutapo su [[Livonijos vaivadija]].
 
Nuo [[1621]] m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonija (švedų Livonija) buvo vadinamos iš [[Lenkija|Lenkijos]]-[[Lietuva|Lietuvos]] atimtos ir [[Švedija|Švedijos]] valdomos latvių ir estų apgyventos teritorijos (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė), o lenkų Livonija (''Inflanty Polskie'') buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala. Po Šiaurės karo (1700–1721) [[Švedai|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], jos sudarė [[Livonijos gubernija|Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją]]. Livonijos vaivadija Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje išliko iki [[1772]] m.
 
== Administracinis padalijimas ==
34 838

pakeitimai