Didžioji Permė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Didžioji Permė''' ({{ru|Пермь Великая}}, {{kv|Ыджыт Перем}}), arba '''Permės žemė''' - istorinė [[Rusija|Rusijos]] sritis, buvusi į vakarus nuo šiaurinio [[Uralo kalnai|Uralo]].

Žemės į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo]] iki [[Pečiora|Pečioros]], [[Vyčegda|Vyčegdos]], [[Kama (upė)|Kamos]] ir [[Volga|Volgos]] upių įvairiais laikais vadin tos skirtingai. Viduramžiais[[Viduramžiai]]s - ''[[Biarmija]]'', senoviniuose rusų metraščiuose ir sutartyse - ''Permė'' ({{ru|Пермь}}), ''Peremė'' (''Перемь''), ''Permija'' (''Пермия''). XVI-XVII a. raštininkų knygose, valdovo raštuose ir kituose dokumentuose vartotas pavadinimas ''Didžioji Permė'' (''Пермь Великая'') reiškė visą tą kraštą, kurio sostinė, manoma, buvo [[Čerdynė]] ({{ru|Чердынь}}). „Didžiojo Brėžinio knygoje“ (1627 m.) minima ''Senoji Permė'' buvo Ust-Vymės ({{ru|Усть-Вымь}}) miestas ant Vyčegdos kranto, o ''Mažoji Permė'' ar ''Permca'' (''Пермь Малая'' ar ''Пермца'') - zyrianų valsčius [[Solvyčegodskas|Solvyčegodsko]] apylinkėse.<ref name="B&E">[http://www.cultinfo.ru/fulltext/1/001/007/078/78426.htm Пермская губерния] ([[Enciklopedinis Brokhauzo ir Efrono žodynas]])</ref>

Dėl neaiškumų pirminiuose šaltiniuose sunku apibrėžti Didžiosios Permės ribas įvairiais laikais. Geografine prasme žodis ''Permė'' naudotas vadinti žemėms, kur gyveno kalbantys [[permių kalbos|permės kalbomis]].

Maždaug aišku, kad senovinė Permija, t. y. zyrianų ([[permiai|permių]]), kraštas, šiaurėje ribojosi su [[samodai]]s (taip vadinamoji [[Pečioros žemė]]), rytuose [[Uralo kalnai]] skyrė nuo [[chantai|chantų]] ir [[mansiai|mansių]] gyvenamos [[Jugra|Jugros]]. Pietuose ji ribojosi su [[Pavolgys|Pavolgiu]] ([[baškirai]]s ir [[udmurtai]]s), vakaruose - su [[Velikij Ustiugas|Velikij Ustiugu]], [[Vologda]] ir [[Baltoji jūra|Baltąja jūra]] (jos skyrė nuo [[Dvinos žemė]]s). Permės žemė daugiausia buvo siejama su [[Vyčegda|Vyčegdos]] ir [[Kamos upė|Kamos]] baseinais, dėl to geografiškai dar vadinama [[Pakamys|Pakamiu]].

Permės regionas tapatinamas su [[vikingai|vikingų]] šaltiniuose IX a. minima [[Biarmija]], į kurią [[vikingai]] rengė prekybinius žygius. Ji buvo svarbi tarpininkė tarp [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] pakrančių ir [[Pavolgio Bilgarija|Pavolgio Bulgarijos]]

Rusų dokumentuose ''Peremė'' pirmą kartą paminėta „Būtųjų laikų pasakojime“ ({{ru|Повесть временных лет}}) kaip neslavų tauta, o taip pat 1263 m. raštuose, novgorodiečių duotose didžiajam kunigaikščiui Jaroslavui Jaroslavičiui. Jau tuo metu Permės žemės buvo dalinai priklausomos nuo [[Naugardo respublika|Novgorodo]]. Vėliau Naugardo administravime Permė buvo traktuojama kaip '''Permės valsčius''', vienas iš administracinių vienetų, nepavaldžių [[piatina|piatinoms]].

Nuo XIV pabaigos, kai zyrianų švietėjas šventasis [[Stefanas]] 1383 m. buvo paskirtas pirmuoju Permės vyskupu, Permės kraštas patraukė Maskvos didžiųjų kunigaikščių dėmesį. Tuo metu stipriausias Permės komių valstybinis darinys buvo [[Didžiosios Permės kunigaikštystė]], kurios sotinėsostinė buvo Čerdynė. Iki 1472 m. ši kunigaikštystė buvo Novgorodo duoklininkė.