Santa Maria Novella: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
== Istorija ==
 
Manoma, kad toje vietoje [[IX amžius|IX a.]] buvo krikščionių [[oratorija]], skirta Mergelei Marijai. XI a. šioje vietoje pastatyta bažnytėlė, kuri pašventinta 1049 m. ir pavadinta „Naująja“. [[1219]] m. dokumentuoti 12 dominikonų vienuolių, kurie iš [[Bolonija|Bolonijos]] [[Šv. DominikasDominykas|Šv. DominikoDominyko]] pavedimu atvyko į Florenciją. Jiems įsikurti buvo skirta Santa Maria Novella bažnyčia. Ilgainiui už bažnyčios buvo pastatytas [[vienuolynas]], o dėl didelio bažnyčios lankymo tapo reikalingas jos perstatymas. Lėšos jai buvo pradėtos rinkti nuo [[1248]] m. Pagal vienuolių Fra Sisto Fiorentino ir Fra Ristoro da Campi projektą bažnyčia pradėta [[1279]] m. Prie bažnyčios statybos prisidėjusioms Florencijos kilmingoms šeimoms buvo skirtos atskiros koplyčios bazilikoje. [[1287]] m. Florencijos miesto valdžia patvirtino Santa Maria Novella aikštės projektą priešais bažnyčios fasadą. Bazilikos pastatas kartu su varpine baigtas apie [[1360]] m., tačiau vidiniai ir vienuolyno perstatymai užtruko. Bažnyčia pašventinta [[1420]] m. popiežiaus [[Eugenijus IV|Eugenijaus IV]]-ojo. Tik apatinė bazilikos fasado dalis, šoniniai pilioriai ir mažosios durys buvo baigtos. Senasis įėjimas į vienuolyną šiuo metu yra įėjimas į bazilikos muziejų.
 
1456 - 1470 m. laikotarpyje bazilikos fasadas buvo perstatytas renesanso stiliumi pagal architekto [[Leon Battista Alberti]] projektus. Alberti į projektą įtraukė specialią ornamento juostą, kuri atskiria renesansinę ir gotikinę fasado dalis. Nuo [[1567]] m. pagal naujus [[Tridento susirinkimas|Tridento susirinkimo]] reikalavimus bažnyčios vidus buvo perstatomas architekto [[Giorgio Vasari]], po ko bažnyčia buvo papildyta [[Manierizmas|manieristiniais]] elementais ir meno kūriniais, bei pridėtossukurtos dar 6 [[koplyčia|koplyčios]].
 
== Bazilikos meno kūriniai ==
Eilutė 14:
Bazilikoje yra vieni svarbiausių italų renesanso meno darbų. Garsiausi iš jų yra [[Masaccio]] freska „Trejybė“, [[Domenico Ghirlandao]] freskų ciklas Tornabuoni koplyčioje ir [[Filippino Lippi]] freskų ciklas Strozzi koplyčioje.
 
Jau iš pat pradžių bažnyčia buvo pradėta pildyti meno kūriniais. Apie [[1285]] m. Ručelajų šeima užsakė „Maesta“„Maest1“ [[Siena (miestas)|Sienos]] menininkui [[Duccio]] (dabar žinoma kaip „Ručelajų Madona“ ir perkelta į [[Uficių galerija|Uficių galeriją]]). Bazilikoje yra [[Džotas|Džoto]] krucifiksas. Kitas krucifiksas buvo sukurtas apie [[1425]] m. [[Filipas Bruneleskis|Filipo Bruneleskio]]. [[1427]] m. [[Masaccio]] atliko garsiąją savo freską „Trejybė“. [[Paolo Uccello]] atliko porą freskų vienuolyno [[Kluatras|kluatruose]]. Po to atėjo eilė dideliems freskų ciklams, kuriuos 1485-90 m. atliko [[Domenico Ghirlandao]] Tornabuoni koplyčioje, o iki [[1502]] m. freskas ir vitražą Strozzi koplyčioje pridėjoatliko [[Filippino Lippi]].
 
Po [[Giorgio Vasari]] perstatymų apie 1570-75 m. bazilika buvo papildyta manieristiniais darbais, tame tarpe [[Bronzinas|Bronzino]], [[Alessandro Allori]] ir paties [[Giorgio Vasari]]. Pagrindinio altoriaus bazilikos krucifiksą sukūrė [[Giambologna]]. Apie [[1602]] m. Santa Maria Novella aikštėje buvo pastatyti du [[obeliskas|obeliskai]] ant [[Giambologna]] kurtų postamentų.