Alus: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 baitai pašalinti ,  prieš 8 metus
S
Atšauktas naudotojo 78.56.247.70 (Aptarimas) darytas keitimas 3867286
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
S (Atšauktas naudotojo 78.56.247.70 (Aptarimas) darytas keitimas 3867286)
ALAUS DANGUJE NERA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
 
 
 
[[Vaizdas:Many-kind-of-beer.jpg|thumb|200px|Įvairių rūšių alus buteliuose]]
[[Vaizdas:Fuller's 1845.JPG|thumb|200px|Tamsusis alus]]
[[Vaizdas:Lager beer in glass.jpg|thumb|200px|Šviesusis alus]]
[[Vaizdas:Witbier.JPG|thumb|200px|Belgiškas [[kvietinis alus]] "Hoegaarden"„Hoegaarden“]]
 
'''Alus'''  – silpnas natūralus [[alkoholinis gėrimas]]. Stiprumas 2,5-12 % alkoholio tūrio. Gaminamas [[Fermentacija|fermentuojant]] [[Mielės|mielėmis]] [[miežis|miežių]], kartais  – kitų [[grūdas|grūdų]] ([[kvietys|kviečių]], [[ryžis|ryžių]]) [[Salyklas|salyklą]]. [[skonis|Skoniui]] pagerinti į alų dedama [[Apynys|apynių]] ir kitų [[Prieskoniai|prieskonių]]. Stiprumui padidinti  – [[Cukrus|cukraus]], kartais  – [[Medus|medaus]].
 
== Etimologija ==
Anglų kalbos žodis ''beer'', [[vokiečių kalba|vokiečių]] (ir daugelio kitų [[kalbos|kalbų]]) ''bier'', [[prancūzų kalba|prancūzų]] ''bière'', {{it|birra}} yra kilę iš [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''bibere'' (gerti).
 
Panašiai, daugumos [[slavai|slavų]] kalbų žodis ''pivo'' reiškia "gėrimas"„gėrimas“. [[ispanų kalba|Ispanų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]] kalbų žodis ''cerveza'' kilęs iš lotyniškojo ''cerevisia''.
 
== Istorija ==
 
== Alus ir visuomenė ==
 
=== Suvartojimo kiekiai ===
[[Lietuva|Lietuvos]] [[aludarininkystė|aludarių]] asociacijos duomenimis <ref>[http://www.sekmesloterija.lt/]</ref>, [[2005]]  m. kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgėrė 87,5 litro alaus per metus. Alaus suvartojimas Lietuvoje nuo [[1995]]  m. (kai 1 žmogus vidutiniškai išgerdavo 34,5 litro per metus) kasmet auga.
 
[[2004]]  m. duomenimis, daugiausiai alaus suvartojanti šalis yra [[Čekija]] (156,9 litro per metus), po jos seka [[Airija]] (131,1 litro), [[Vokietija]] (115,8 litro), [[Australija]] (109, 9 litro), [[Austrija]] (108,3 litro), [[Jungtinė Karalystė]] (99 litrai) ir [[Belgija]] (93 litrai).
 
=== Poveikis sveikatai ===
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alkoholio poveikis sveikatai]]''
 
Saikingas [[alkoholis|alkoholio]], ypač alaus ir [[vynas|vyno]], vartojimas siejamas su geresne [[sveikata]] ir ilgesniu amžiumi<ref>{{cite news|title=Beer possesses the same antioxidant benefits as red wine|publisher= Medical Research News|date=2004-09-16|url=http://www.news-medical.net/?id=4822|accessdate=2007-02-02}}</ref>.
 
[[Alaus mielės]] yra gausus maisto medžiagų šaltinis; taigi aluje taip pat gausu [[magnis|magnio]], [[Selenas|seleno]], [[Kalis|kalio]], [[Fosforas|fosforo]], [[Biotinas|biotino]] ir [[Vitaminas B|B grupės vitaminų]]. Kartais alus vadinamas „skysta duona“. Kita vertus, [[filtravimas|filtruotas]] alus didesnės dalies šių medžiagų netenka.
 
[[2005]]  m. [[Japonija|Japonijoje]] atlikta studija parodė, kad silpnas alus gali turėti stiprų priešvėžinį poveikį <ref>{{cite news | title=Non-alcoholic beer may help mice fight cancer | date=January 21, 2005 | publisher=Reuters | url=http://www.msnbc.msn.com/id/6853732/ }}</ref>. Tačiau kai kurios kitos studijos rodo, kad esminį poveikį daro pats [[etanolis]], o ne kitos medžiagos <ref> Dean edell. Life, Liberty and the Pursuit of Happiness. NY: Harper Collins, 2004, pp. 191-192191–192. </ref>. Manoma, kad „alaus pilvas“ labiau sietinas ne su pačiu alaus vartojimu, o su bendruoju persivalgymu ir per mažu fiziniu krūviu.
 
==== Žalingas poveikis sveikatai ====
Dažnas alkoholio vartojimas dideliais kiekiais siejamas su [[kepenys|kepenų]] pažeidimais (ir [[vėžys|vėžio]] vystymusi), [[cirozė|ciroze]], [[pankreatitas|pankreatitu]] ir [[podagra]].
 
Apyniuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį karstelėjusį skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN) - – medžiaga, priklausanti fitoestrogenų klasei („fito“ - – augalas, „[[estrogenai|estrogenas]]“ - – moters lytinis hormonas). Dėl šios priežasties, alaus vartojimą galima prilyginti hormoninei terapijai. <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, A. Heyerick, H. Rong, L. de Cooman, D. de Keukeleire // Identification of a potent phytoestrogen in hops (Humulus lupulus L.) and beer // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 84, 2249-22522249–2252 (1999)</ref> <ref>P. Cos, T. de Bruyne, S. Apers, D.V. Berghe, L. Pieters, A.J. Vlietinck // Phyto¬estrogens: recent developments // Planta Medica 69, 589-599589–599 (2003).</ref> <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, V. Pocock, V. Van de Kauter, J.F. Stevens, M.L. Deinzer, H. Rong, D. de Keukeleire // The endocrine activities of 8-prenylnaringenin and related hop (Humulus lupulus L.) flavonoids // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 85, 4912-4915 (2000).</ref>
 
=== Tara ===
[[baras|Baruose]], [[restoranas|restoranuose]] ir kitose viešojo maitinimo įstaigose įprastai alus [[serviravimas|serviruojamas]] iš metalinių [[statinė|statinaičių]], iš kurių alus pilstomas per čiaupą. Statinaitės viduje [[angliarūgštė|angliarūgšte]] sukeliamas spaudimas, dėl kurio alus teka į čiaupą. Kai kurių rūšių (pvz., ''Guinness'') spaudimas sukeliamas [[azotas|azoto]] pagalba. Azoto burbulai smulkūs, o [[puta]] tiršta ir standi.
 
Nefiltruotas alus kartais pilstomas tiesiogiai iš medinės statinės, į kurią įsukamas čiaupas.
 
[[Parduotuvė]]se parduodamas alus paprastai pilstomas į [[skardinė|skardines]], stiklinius bei plastmasinius (pigiausios rūšys) [[butelis|butelius]]. Prieš išpilstymą dauguma alaus rūšių [[filtravimas|filtruojamos]], tačiau rūšys, kurių [[brendimas]] turi būti baigiamas pačiame butelyje, paliekamos nefiltruotos.
 
Įvairiose šalyse [[pakuotė|taros]] populiarumas skiriasi. Pvz., [[2001]]  m. [[Švedija|Švedijoje]] 63,9 % alaus buvo parduota skardinėse, tuo tarpu [[Danija|Danijoje]] alumi skardinėse išvis neprekiaujama <ref>[http://www.europeanbeerguide.net/eustats.htm#package]</ref>. Skardinės apsaugo alų nuo šviesos poveikio, taip pat sumažina tikimybę, kad alus išbėgs. Išradus skardines, į jas buvo žvelgiama kaip į technologinį proveržį, leisiantį išlaikyti alaus kokybę, pakuojant alų į mažai vietos užimančią, lengvą ir pigią [[pakuotė|pakuotę]]. Tačiau ilgainiui skardinės pradėtos sieti su pigesniu, masinės gamybos alumi (o stikliniai buteliai - – su aukštesnės kokybės alumi).
 
== Gamyba ==
 
=== Didžiausi alaus gamintojai ===
[[2004]]  m. didžiausi alaus gamintojai pasaulyje buvo:
* [[InBev]] - – 233,5 mln. hektolitrų ([[Belgija]] - – [[Brazilija]])
* [[Anheuser-Busch]] - – 152 mln. hektolitrų ([[JAV]])
* [[SABMiller]] - – 135 mln. hektolitrų ([[JAV]] - – [[PAR]])
* [[Heineken]] - – 107 mln. hektolitrų ([[Nyderlandai]])
* [[Carlsberg]] - – 78 mln. hektolitrų ([[Danija]])
* [[Scotish&Newcastle]] - – 52 mln. hektolitrų ([[Didžioji Britanija]])
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] didžiausias alaus gamintojas yra ''Carlsberg'' bei ''Scotish&Newcastle'' kontroliuojamas [[holdingas]] [[Baltic beverages holding]].
 
==== Mielės ====
[[Mielės]] - – [[mikroorganizmas]], dėl kurio veiklos vyksta alaus fermentacija. Mielių [[metabolizmas]] skaido cukrų į [[anglies dvideginis|anglies dvideginį]] ir [[etanolis|etanolį]]. Nuo mielių rūšies priklauso ir alaus skonis.
 
==== Apyniai ====
 
=== Alaus temperatūra ===
Alaus temperatūra turi įtakos jo skoniui - – žemoje temperatūroje geriau atsiskleidžia lengvo silpno alaus (tokio kaip šviesiosios [[lager]] tipo alaus rūšys) gaivumas. Tuo tarpu aukštesnėje temperatūroje geriau atsiskleidžia sudėtingi sunkesnių alų, tokių kaip [[ale]] arba [[stout]], skoniai.
 
Alaus žinovas Michael Jackson pasiūlė 5 lygių alaus temperatūrų skalę:
* ''gerai atšaldyta'' (7&nbsp;°C) - – lengvojo alaus rūšims, tokioms kaip amerikietiškas arba australietiškas [[lager]] alus
* ''atšaldyta'' (8&nbsp;°C) - – [[pilsner]] tipo alui, Berliner Weisse kanadietiškiems [[elis|eliams]]
* ''silpnai atšaldyta'' (9&nbsp;°C) - – europietiškoms [[lager]] alaus rūšims, visiems tamsiesiems lager alums ir vokiško [[Kvietinis alus|kvietinio alaus]] rūšims
* ''rūsio temperatūra'' (13&nbsp;°C) - – britiškam [[ale]], [[stout]] tipų alui, daugumai [[belgiškas alus|belgiško alaus]] rūšių
* ''kambario temperatūra'' (15,5&nbsp;°C) - – stipriems tamsiesiems eliams, ypač belgiškam [[Trapistų alus|trapistų alui]] ir miežių vynui
 
=== Stiprumas ===
[[Etanolis]] yra [[mielės|mielių]] [[metabolizmas|metabolizmo]] šalutinis produktas, tačiau pačioms mielėms jis yra kenksmingas - – dauguma alui naudojamų mielių rūšių žūsta, kai alkoholio koncentracija pasiekia 12 % tūrio. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys alkoholio kiekį aluje, yra mielių rūšis ir [[cukrus|cukraus]] kiekis [[raugas|rauge]]. Siekiant didesnio alkoholio kiekio, į alų gali būti dedama papildomai cukraus arba [[fermentas|fermentų]], skaidančių [[krakmolas|krakmolą]]. Kuo trumpesnis [[fermentacija|fermentacijos]] laikas ir kuo žemesnėje temperatūroje ji vyksta, tuo mažesnė alkoholio koncentracija.
 
Pasaulyje (ir Lietuvoje) daugiausiai išgeriama šviesiojo ''Lager'' tipo alaus, kurio alkoholio koncentracija paprastai yra 4-6 % tūrio. Lietuvos įstatymai draudžia gaminti alų, stipresnį nei 9,5 % alkoholio tūrio.
 
=== Indai ===
Alus geriamas iš įvairių formų [[bokalas|bokalų]] ir [[taurė|taurių]]. Daugelis gėrėjų mano, kad indo forma turi įtakos alaus skoniui, dėl to alaus gamintojai gamina konkrečiam alui gerti tinkamas taures.
 
Alaus išvaizdą bokale lemia supylimo būdas: pylimo greitis (iš butelio ir iš čiaupo), bokalo palenkimo kampas, srovės padėtis (į bokalo kraštą ar į centrą) lemia alaus [[puta|putos]] storį ir jos išsilaikymą, alaus putos liekanas ant bokalo kraštų, burbuliavimą (kiek pylimo metu išsiskyrė [[angliarūgštė]]s).
Populiariausias alaus tipas pasaulyje, šiam tipui priklauso ir beveik visos Lietuvoje gaminamos alaus rūšys.
 
Fermentacijos metu mielės (pvz., ''Saccharomyces pastorianus'') nusėda indo apačioje. Fermentuojama 2 etapais žemoje temperatūroje: pirminė fermentacija 7-12&nbsp;°C, antrinė - – 0-4&nbsp;°C temperatūroje. Fermentuojant žemoje temperatūroje susidaro [[esteriai]], lemiantys gaivų alaus skonį.
 
Terminas „Lager“ kilęs iš vokiško veiksmažodžio ''lagern'' (saugoti), nes dėl žemos temperatūros fermentacija vyksta lėčiau nei kitų alaus tipų. Šiuolaikinėmis technologijomis fermentacija gali būti pagreitinama iki 1-3 savaičių.
* [[Trapista]]
* [[Flamandų rudas alus]]
* [[Baltas alus]]
 
 
* [[Baltas alus]]
* [[Kvietinis alus]]
* [[Daržovių alus]]
 
* [[Gyvas alus]]
Alumi kartais vadinami ir nesakykliniai panašūs gėrimai, nebūtinai iš grūdų, pvz., [[bananinis alus]].
 
== Literatūra ==
* Alus lietuvių kultūroje: straipsnių rinkinys / sudarė(sud. [[Vigmantas Butkus]], Rūta Stankuvienė). - – Šiauliai: Lucilijus, 2007. - – 264 p.: iliustr. - – ISBN 978-9955-655-99-2
 
== Šaltiniai ==
 
== Nuorodos ==
{{Vikicitatos}}
{{vikižodynas|alus}}
{{commonscommonscat|Beer}}
* [http://dmoz.org/World/Lietuvi%c5%b3/Laisvalaikis_ir_kelion%c4%97s/Maistas_ir_g%c4%97rimai/Alus/ Atviras katalogas apie alų]
* [http://www.aludariai.eu/ Lietuvos aludarių asociacija]
* [http://www.alutis.lt Alaus vartojimo kultūra ir istorija]
* [http://tikrasalus.lt/ Internetinis žurnalas, skirtas tikram alui]
* [http://www.atvirasalus.lt/ Gaminantiems naminį alų]
* [http://www.alynas.lt/ Gyvo alaus istorija]
* [http://versusteritorija.eversus.lt/naujienos/2025 Versus: Ko nusipelno alus?]
 
{{Vikicitatos}}
{{vikižodynas|alus}}
{{commons|Beer}}
 
[[Kategorija:Alus| ]]
 
{{Link FA|ca}}
 
{{Link FA|li}}
{{Link FA|pl}}
23 499

pakeitimai