Jonas Gudaitis-Vabalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

316 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
red.
S (→‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: 0 m. → 0 m. (2) using AWB)
(red.)
{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
| fonas = off
| paveikslėlis = VabalasGudaitisJ.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1881|101|14|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Ožnugariai]], [[Batakių valsčius]], [[Raseinių apskritis]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1955|11|14|1881|101|14|}}
| mirties vieta = {{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Vilnius]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| sutuoktinis = Birutė Smilgaitė
| vaikai =
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas
| alma_materpartija = [[Peterburgo1948]] m. universitetas[[SSKP]]
| alma_mater = [[1913]] m. [[Peterburgo universitetas]],<br> [[1915]] m. Maskvos žemės ūkio institutas
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka = Category:Jonas Gudaitis-Vabalas
}}
 
'''Jonas Gudaitis-Vabalas''' ([[1881]] m. [[sausio 14]] d. [[Ožnugariai|Ožnugariuose]], [[Batakių valsčius]], [[Raseinių apskritis]] – [[1955]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, [[laisvamanybė|laisvamanis]].
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], [[1902]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]] ir įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Gamtos fakultetą. Bet [[1905]] m. dėl Rusijoje kilusių riaušių iš universiteto pasitraukė ir įstojo į Konstantino Ušinskio vardo pedagogikos kursus [[Sankt Peterburgas|Peterburge]], kuriuos įsteigė prof. Aleksandras Nečajevas.
 
[[1902]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]] ir įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Gamtos fakultetą. Bet [[1905 m.]] dėl Rusijoje kilusių riaušių iš universiteto pasitraukė ir įstojo į [[Konstantinas Ušinskis|Konstantino Ušinskio]] vardo pedagogikos kursus [[Peterburgas|Peterburge]], kuriuos įsteigė prof. [[Aleksandras Nečajevas]]. [[1907]] m. baigęs kursus, liko dirbti A. Nečajevo psichologinės-pedagoginės laboratorijos asistentu, vėliau – nuolatinių bendradarbiu. Per tą laiką pagamino keletą aparatų, iš kurių svarbiausias ir sudėtingiausias – tyrinėti dėmesiui. Per 5 darbo laboratorijoje metus surinko daug medžiagos dėmesio svyravimams ištirti, kurios dalis [[1913 m.]] m. buvo išspausdinta laikraštyje „Russkaja škola“ ir „1913 m. eksperimentinės pedagogikos metraštyje“. [[1912 m.]] dirbo prof. Nikolajaus Viedenskio laboratorijoje Peterburgo universitete, parengęs metodiką psichinių reakcijų tyrimui surinko daug mokslinės medžiagos, už kurios dalį – „Pašalinių dirgiklių įtaka psichinės reakcijos metu“ [[1913 m.]] gavo gamtos skyriaus biologijos sekcijos I laipsnio diplomą. Tais pačiais metais įstojo ir [[1915]] m., parengęs keletą referatų iš geologijos (tyrė [[boksitas|boksito]] cheminę struktūrą) ir agronomijos, baigė [[Maskvos žemės ūkio akademija|Maskvos žemės ūkio akademiją]], gaudamas pirmo laipsnio mokslinio agronomo teises. Nuo [[1914 m.]] dirbo Hidrogeologinėje tarnyboje, savistoviai tyrinėjo [[Samaros gubernija|Samaros gubernijos]] požeminius vandenis.
 
[[1912]] m. dirbo prof. Nikolajaus Viedenskio laboratorijoje Peterburgo universitete, parengęs metodiką psichinių reakcijų tyrimui surinko daug mokslinės medžiagos, už kurios dalį – „Pašalinių dirgiklių įtaka psichinės reakcijos metu“ 1913 m. gavo gamtos skyriaus biologijos sekcijos I laipsnio diplomą. Tais pačiais metais įstojo ir [[1915]] m., parengęs keletą referatų iš geologijos (tyrė [[boksitas|boksito]] cheminę struktūrą) ir agronomijos, baigė [[Maskva|Maskvos]] žemės ūkio institutą, gaudamas pirmo laipsnio mokslinio agronomo teises. Nuo [[1914]] m. dirbo Hidrogeologinėje tarnyboje, savistoviai tyrinėjo [[Samaros gubernija|Samaros gubernijos]] požeminius vandenis.
[[1918]] m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą Vilniaus universiteto pedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją. [[1920 m.]] vienas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, nuo [[1921 m.]] vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] bei apie 150 – [[Lietuvos kariuomenė]]s daliniuose. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.</ref>
 
[[1918]] m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą [[VU|Vilniaus universiteto]] pedagogikosPedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją. [[1920 m.]] vienas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, nuo [[1921 m.]] vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] bei apie 150 – [[Lietuvos kariuomenė]]s daliniuose. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.</ref>
Nuo [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] dėstytojas, nuo [[1927]] m. profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjas. [[1940]]–[[1941]] m. ir nuo [[1944]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Pedagogikos katedros vedėjas.
 
[[1920]] m. vienas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė pirmąją Lietuvoje eksperimentinės psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, [[1921]]–[[1922]] m. vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] bei apie 150 – [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] daliniuose. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419</ref> Dėstė pedagogiką ir psichologiją [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]], čia susipažino su studente Birute Smilgaite ir 1922 m. ją vedė.
Yra parašęs [[pedagogika|pedagogikos]] ir [[psichologija|psichologijos]] darbų, mokslo populiarinimo straipsnių. J. Gudaitis-Vabalas yra laikomas eksperimentinės psichologijos pradininku Lietuvoje, nes Kauno universitete įsteigė pirmąją Lietuvoje eksperimentinės psichologijos laboratoriją.
 
Nuo [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] dėstytojas, nuo [[1927]] m. profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjas. [[1940]]–[[1941]] m. ir nuo [[1944]]–[[1951]] m. [[VU|dėstė Vilniaus universitetouniversitete, iki [[1947]] m. Pedagogikos, 1947–1951 m. Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas. <ref>{{TLE|4|- 402|[[Alfonsas Gučas]]}}</ref> [[1953]] m. išėjo į pensiją. Palaidotas [[Rasų kapinės]]e.
== Nuorodos ==
 
* [http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/docs/10k02t15k.rtf Laisvamanybė Lietuvoje, Aldona Gaigalaitė]
Yra parašęs [[pedagogika|pedagogikos]] ir [[psichologija|psichologijos]] darbų, mokslo populiarinimo straipsnių. J. Gudaitis-Vabalas yra laikomas eksperimentinės psichologijos pradininku Lietuvoje, nes Kauno universitete įsteigė pirmąją Lietuvoje eksperimentinės psichologijos laboratoriją.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Gudaitis, Jonas }}
== Nuorodos ==
* [http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/docs/10k02t15k.rtf Laisvamanybė Lietuvoje, Aldona Gaigalaitė. Laisvamanybė Lietuvoje]
 
{{DEFAULTSORT:Gudaitis, Jonas }}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos psichologai]]
23 498

pakeitimai