Lenkijos Kongreso karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lenkijos Kongreso karalystė''' arba ''Lenkijos karalystė'', ''Kongresinė karalystė'', ''Kongresinė Lenkija'' ({{pl|Królestwo Kongresowe, Królestwo Polskie}}, {{ru|царство Польское}})  – [[valstybė]], nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma [[Rusija|Rusijos]], [[1815]]  m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] sprendimu sudaryta iš [[1807]]-1815 –1815 m. gyvavusios [[Varšuvos kunigaikštystė]]s, gyvavusi iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] [[1916]]  m.

Į Lenkijos Kongreso karalystę 1815  m. neįėjo [[Austrija|Austrijos]] valdoma [[Krokuvos respublika]], [[Poznanės didžioji kunigaikštystė]] ir kitos 1815  m. [[Prūsija]]i atitekusios buvusios [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] žemės. Iki [[1912]]  m., kai nuo Kongreso karalystės buvo atplėšta [[Kulmo žemė]], karalystė apėmė 128 500  km² teritoriją, įskaitant ir [[Lietuva|Lietuvos]] [[Užnemunė|Užnemunę]]. [[1816]]  m. joje gyveno 3,3 mln., [[1900]]  m. apie 10 mln. žmonių.

Lenkijos Kongreso karalystės valstybės santvarką 1815-1815–[[1832]]  m. apibrėžė liberali [[Lenkijos karalystės konstitucija]]: karalystė buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Rusijos imperija, kurios imperatorius nominaliai buvo ir Lenkijos karalius. Turėjo [[Seimas|Seimą]], vyriausybę ir kariuomenę. Po [[1830]]-–[[1831]]  m. [[1831 m. sukilimas|sukilimo]] konstituciją pakeitė [[Lenkijos karalystės organinis statutas]]. Karalystė prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo ir kariuomenės.

Faktiškai konstitucijos ir statuto numatytas karalystės teises Rusijos valdžia nuolat ribojo. [[1841]]  m. panaikinta Valstybės taryba, įvesta [[Rusijos pinigų sistema]], [[1847]]  m. įvestas Rusijos imperijos [[baudžiamasis kodeksas]]. [[1846]]  m. Rusijos centrinė valdžia perėmė Karalystės kelių, [[1850]]  m. - – [[muitas|muitų]], [[1851]]  m. ir [[paštas|pašto]] administravimą.

Po [[1863]]-–[[1864]]  m. [[1863 m. sukilimas|sukilimo]] panaikinti Karalystės autonomijos likučiai, ją imta vadinti Pavyslio kraštu. [[1866]]  m. Karalystė suskirstyta į 10 gubernijų vietoje iki tol buvusių 8 vaivadijų. [[1874]]  m. imperatoriaus vietininką pakeitė general[[gubernatorius]]. Imta rusinti Lenkijos mokyklas, administracines įstaigas, teismus. Tik po [[1905]]  m. [[1905-1907 m. revoliucija|revoliucijos]] leista steigti privačias lenkiškas mokyklas, padaryta kitų nedidelių nuolaidų. Nuo [[1906]]  m. Karalystė buvo atstovaujama Rusijos imperijos [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmoje]]. 1915  m. ją užėmė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenė. Daugiausia iš buvusių Lenkijos Kongreso karalystės žemių sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai  – Varšuvos ir Liublino generalinės gubernijos. Užnemunė tapo [[Oberostas|Oberosto]] dalimi.<ref>{{VLE|I|784||Lenkijos Kongreso karalystė}}</ref>

| align="center"|Geografinis žemėlapis ir suskirstymas gubernijomis 1815-1830 1815–1830 m.

| align="center"|Suskirstymas apskritimis 1907  m.