Fitoplanktonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Rencas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[File:Diatoms through the microscope.jpg|thumb|250px|Diatomėjos yra viena iš dažniausiai sutinkamų fitoplanktono rūšių]]
'''Fitoplanktonas''' (iš {{grc|φυτόν}} -'augalas' „augalas“+ ir{{gr|πλαγκτός}} 'klajūnas'πλαγκτός'' - „klajūnas“) - [[autotrofai|autotrofiniai]] organizmai [[planktonas|planktono]] bendrijoje. Dauguma fitoplanktono yra pernelyg maži, kad būtų pastebimi plika akimi. Tačiau,Fitoplanktono kaiorganizmų yraesant pakankamai didelisdaug organizmų skaičius, jie gali būtivanduo matomibūna kaipmatomai [[žalia|žalios]] spalvos vanduo dėl [[chlorofilas|chlorofilo]], esančiofitoplanktono [[ląstelė]]se. (nors tikroji spalvaSpalva gali skirtis priklausomai nuo fitoplanktono rūšies, dėlnes įvairausskiriasi [[chlorofilas|chlorofilo]] lygioar arbakitų [[pigmentas|pigmentų]], tokių kaip (fikobiliproteinai, ksantofilai ir t.t.) kiekis.
 
'''Fitoplanktonas''' (iš {{grc|φυτόν}} - „augalas“ ir ''πλαγκτός'' - „klajūnas“) - [[autotrofai|autotrofiniai]] organizmai [[planktonas|planktono]] bendrijoje. Dauguma fitoplanktono yra pernelyg maži, kad būtų pastebimi plika akimi. Tačiau, kai yra pakankamai didelis organizmų skaičius, jie gali būti matomi kaip [[žalia|žalios]] spalvos vanduo dėl [[chlorofilas|chlorofilo]], esančio [[ląstelė]]se (nors tikroji spalva gali skirtis priklausomai nuo fitoplanktono rūšies, dėl įvairaus [[chlorofilas|chlorofilo]] lygio arba [[pigmentas|pigmentų]], tokių kaip fikobiliproteinai, ksantofilai ir t.t.).
{{tvarkyti}}
 
==Ekologija==
[[Image:Spring Bloom Colors the Pacific Near Hokkaido.jpg|thumb|Kai dvi srovės (šiuo atvejučia ''Oyashio'' ir ''Kuroshio'' srovės) susiduria, jos sukuria sūkurius. Fitoplanktonas susikoncentruoja prie šių sūkurių ribų, sekdamas vandens judesius.]]
Fitoplanktonas gauna [[Energija|energiją]] [[Fotosintezė|fotosintezės]] proceso metu, ir todėl turi gyventi gerai apšviestame vandenynų, jūrų, ežerų ar kitų vandens telkinių paviršiniame sluoksnyje (vadinamoje [[eufotinė zona|eufotinėje zonoje]]). Fitoplanktonas atlieka pusę visos fotosintezės veiklos Žemėje<sup>[2]</sup>. Taigi, fitoplanktonas papildo Žemės [[Hidrosfera|hidrosferą]] ir [[Atmosfera|atmosferą]] deguonimi. Fitoplanktonas Saulės šviesos energiją paverčia [[angliavandeniai|angliavandenių]] cheminių ryšių energija, kurią naudoja palaikyti gyvybingumą, augti ir daugintis. FitoplanktoneFitoplanktono ([[pirminė produkcija)]] yra daugumos vandenyno ir gėlo vandens mitybos tinklų (išimtis - hemosintezėchemosintezė) pagrindas. Nuo XX amžiaus, fitoplanktono kasmet sumažėja beveik 1%. Tai gali būti susiję su [[Visuotinis atšilimas|klimato atšilimo]] įtaka [[vandenynas|vandenyno]] temperatūrai, kuri 2010 m. buvo 40% mažesnė negu 1950 m.<sup>[4][5]</sup>. Fitoplanktonas - svarbi maisto grandinės dalis, jos kiekio pokyčiai įtakoja kriliaus[[krilis|krilio]] ([[krevetės|krevečių]] rūšisgrupė) gausumą, kuriuo minta baltieji banginiai.
 
Fitoplanktono gausumasgausa labai priklauso nuo vandenyne ištirpusiųvandenyje esančių jonų (pvz., nitratų, fosfatų, silicio rūgšties) koncentracijos. Kai kuriuose Pasaulinio vandenyno regionuose (pvz., [[Pietų vandenynas|Pietų vandenyne]]) fitoplanktono yra mažai dėl [[Geležis|geležies]] stokos. Tai lėmė kai kurių mokslininkų pasisakymą už tų regionų tręšimą geležimi, tokiu būdu didinant fitoplanktono populiacijąkiekį ir fiksuojant daugiau atmosferos anglies dioksido (CO<sub>2</sub>), kurio koncentracija sparčiai keliamadidėja dėl žmogaus veiklos ir stiprina [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]].
 
Nors beveik visos aptinkamos fitoplanktono rūšys - fotoautotrofai, yra išimčių, kai fitoplanktonui priskiriami miksotrofai ar kitos, nepigmentinės rūšys, kurios faktiškai heterotrofinės (pastarosios dažnai laikomos [[zooplanktonas|zooplanktonu]]). Iš jų geriausiai žinomos dinofitinės gentys (pvz., ''Noctiluca'' ir ''Dinophysis''), jos kad gautų organinius anglies junginius minta kitais organizmais ar jų liekanų medžiagomis.
 
Fitoplanktono sąvoka apima visus fotoautotrofinius mikroorganizmus vandens maisto kloduose. Fitoplanktonas tarnauja kaip vandens mitybos bazė, atliekanti esmines ekologines funkcijas, visai vandens aplinkai. Tačiau, skirtingai nuo sausumos bendruomenių, kur daugiausiagausiausi autotrofai yra augalai, fitoplanktono grupė yra įvairialypė , įtraukiantiapimanti kai kuriuos eukariotus ir prokariotinius organizmus kaip(tiek eubakterijoseubakterijas, irtiek archeobakterijas). Yra apie 5000 jūrinio fitoplanktono rūšių<sup>[8]</sup> . Dar neaišku, kaip tokia įvairovė vystėsi aplinkoje, kur didelė konkurencija dėl išteklių sudarė ribotas galimybes nišų diferenciacijai <sup>[9]</sup>.
 
==Fitoplanktono grupės==
 
'''Fitoplanktono rūšinė sudėtis:'''
* Pasauliniame [[Vandenynas|vandenyne]] žinoma > 5 000 fitoplanktono rūšių;
* [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] ~ 2000 rūšių;
*[[Kuršių marios]]e ~ 800 rūšių.
 
'''FitoplanktonoSvarbiausios svarbiausiosfitoplanktono grupės: '''
* [[Melsvabakterės]] (''Cyanophyta''),
* [[Žaliadumbliai]] (''Chlorophyta''),
eilutė 32 ⟶ 30:
* grupė smulkių [[Žiuželiniai dumbliai|žiuželinių dumblių]] (''Flagellata'').
 
Kalbant apie klasifikaciją, svarbiausiasSvarbiausias fitoplanktono grupes sudaro titnagdumbliai, melsvadumbliai ir dinoflagelataidinoflageliatai, nors galima būtų įskaityti ir daugelį kitų grupių dumblių. Viena grupė, „kokolitoforidai“, yra atsakinga (iš dalies) už didelį [[Dimetilsulfidas|dimetilsulfido]] (DMS) išmetimą į atmosferą. DMS yra konvertuojamas į [[Sulfatai|sulfatus]], sulfatų molekulės veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, taip padidinantys bendrajįbendrąjį debesuotumą. Oligotrofiniuose vandenyno regionuose, tokiuose kaip [[Sargaso jūra]] arba Pietų [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalis, dominuoja mažos fitoplanktono [[Ląstelė|ląstelės]], vadinamos ''pikoplanktonu'', daugiausia sudarytas iš [[Melsvadumbliai|melsvadumblių]] (''Prochlorococcus, Synechococcus'') ir pikoeukarijotųpikoeukariotų, pvz., ''Micromonas''.
 
==Akvakultūra==
Fitoplanktonas yra pagrindinis maisto elementasšaltinis [[akvakultūra|akvakultūroje]] ir jūrų ūkyje[[marikultūra|marikultūroje]]. AbuAbiejose naudojafitoplanktonas fitoplanktonąyra gyvūnų maistuimaistas. JūrųMarikultūroje ūkisnaudojamas fitoplanktonąnatūralus naudojafitoplanktonas, natūraliaikuris irį vartojamasmarikultūros suaptvarus įprastapatenka jūrossu vandenimssavaime būdingapratekančiu maistojūros grandinės cirkuliacijavandeniu. Akvakultūroje naudojamas fitoplanktonas turi būti gautasgaunamas ir pristatytasįterpiamas tiesiogiai. Planktonas galirenkamas būtivandens arbatelkiniuose surinktasar iš vandens arspecialiai auginamas. kultūrose, nors pastarasisPastarasis metodas naudojamas retai. Fitoplanktonas yra naudojamas kaip maisto atsargos žiuželiniams<sup>[10]</sup> , kurie savo ruožtu naudojami pašarams kitiems organizmams. Fitoplanktonas taip pat naudojamas pašarams daugeliui veislių akvakultūros moliuskams, įskaitant perlines austres ir tridaknas.
 
Fitoplanktonas naudojamas kaip [[verpetės|verpečių]] maistas<sup>[10]</sup>, o verpetės, savo ruožtu, naudojamos kaip kitų organizmų maistas. Fitoplanktonu minta daugelio rūšių akvakultūrų moliuskai, įskaitant perluotes ir [[tridakna]]s.
 
Fitoplanktono auginimas dirbtinėmis sąlygomis yra akvakultūros forma. Jis auginamas įvairiems tikslams, pvz., kaip maistas kitiems [[Organizmas|organizmams]]<sup>[10]</sup>, kaip maisto papildai nelaisvėje [[akvariumas|akvariumuose]] auginamiems [[bestuburiai|bestuburiams]]. Akvakultūrų talpyklų dydžių diapazonas yra nuo mažų laboratorinių (mažiau nei 1 l) talpyklų iki kelių dešimčių tūkstančių litrų talpos komercinių talpyklų<sup>[10]</sup>.
 
Nepriklausomai nuo akvakultūrų talpyklų dydžio efektyviam augimui užtikrinti būtinos tam tikros sąlygos:
Fitoplanktono gamyba dirbtinėmis sąlygomis yra svarbiausia akvakultūros forma. Fitoplanktonas yra auginamas įvairiems tikslams, įskaitant maisto atsargas kitiems [[Organizmas|organizmams]]<sup>[10]</sup> , maisto papildus nelaisvėje gyvenantiems akvariumų bestuburiams. Kultūros dydžių diapazonas apima tiek mažas laboratorijoj auginamas kultūras (mažiau nei 1L) tiek kelių dešimčių tūkstančių litrų komercines akvakultūras<sup>[10]</sup> . Nepriklausomai nuo kultūros dydžio, tam tikromis sąlygomis turi būti numatytas veiksmingas ekonominis planktono auginimas . Auginamas planktono daugiausia jūrose kurių savitasis sunkis 1,010-1,026 gali būti naudojamas kaip kultūros terpė. Šis vanduo turi būti sterilizuojamas, paprastai aukštos temperatūros autoklave arba ultravioletinės radiacijos poveikiu, užkertant kelią biologinės taršos kultūroms. Įvairios trąšos naudojamos kultūros terpei, siekiant palengvinti planktono augimą. Taip pat būtina teikti ištirpusio anglies dioksido fotosintezei. Be to nuolat vėdinimos, dauguma kultūrų rankiniu būdu reguliariai sumaišomos . Šviesa turi būti atitinkanti fitoplanktono poreikius. Apšvietimas turi būti maždaug 6500 K, tačiau šviesoje nuo 4000 K iki daugiau kaip 20.000 K taip pat gali vystytis organizmai . Šviesos poveikio trukmė turėtų būti apie 16 valandų kasdien, tai yra efektyviausia dirbtinai palaikant dienos trukmę<sup>[10]</sup> .
* Dažniausiai auginamas jūrinis fitoplanktonas, todėl jam auginti mitybinei terpei naudojamas jūros vanduo, kurio lyginamasis tankis yra 1,010-1,026.
* Šis vanduo turi būti sterilizuotas, paprastai aukšta temperatūra [[autoklavas|autoklave]] ar [[UV|ultravioletine]] spinduliuote, užkertant kelią kultūrų biologinei taršai.
* Fitoplanktono augimas skatinamas į terpę įdedant trąšų.
* Per terpę pučiamas oras ar terpė tiesiog maišoma, kad fitoplanktonas plūduriuotų vandenyje.
* Tiekiamas (su oru ar atskirai) anglies dvideginis, būtinas fotosintezei.
* Fitoplabktonui reikalinga šviesa. Apšvietimo temperatūra turi būti maždaug 6500 K, bet tinka ir variantai nuo 4000 K iki daugiau kaip 20000 K. Šviesos poveikio trukmė turėtų būti apie 16 valandų kasdien, tai yra efektyviausia dirbtinė dienos trukmė<sup>[10]</sup>.
 
== Žydėjimas ==