Gulbė (jachta): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gulbė''' (vėliau '''Tegu''') – - [[tarpukaris|tarpukario]] Lietuvos [[jachta]], atlikusi tolimiausius tuo metu plaukiojimus.

Pelningai dirbančios vaistinės savininkas K. Mažonas buvo vienas iš tų nedaugelio [[Klaipėda|Klaipėdos]] lietuvių, kurie galėjo leisti sau tokią prabangą - – nusipirkti [[jūra|jūrinę]] jachtą. Panūdęs ne tik mėgautis tyru jūros oru, bet ir, kaip pats rašė, "parodyti„parodyti mūsų klubo standartą ir mūsų "Samogitijos"„Samogitijos“ spalvas Baltijos jūroje"jūroje“, vaistininkas iš vokiečių verslininkų brolių Šarfeterių, kurie buvo "Memeler„Memeler Segel Verein"Verein“ nariai, už 6000 litų įsigijo 10 metrų ilgio dviejų stiebų kreiserinę jachtą "Mein„Mein Freund"Freund“. Prieš pakeliant joje lietuvišką vėliavą, jachta buvo pakrikštyta "Gulbės"„Gulbės“ vardu.

Jau [[1931 ]] m. vasarą, kai tik "Gulbė"„Gulbė“ tapo K. Mažono nuosavybe, buvo surengta bandomoji kelionė - – nuo Klaipėdos iki [[Helsinkis|Helsinkio]] ir atgal. Patekusi į audrą jachta buvo gerokai papurtyta, buvo sudraskytos jos burės, tačiau ir laivas, ir įgula garbingai atlaikė tokį išbandymą. Tai paskatino K. Mažoną kitą vasarą patraukti į tolimesnę kelionę kita linkme - – perplaukti [[Baltijos jūra|Baltiją]] išilgai vakarų kryptimi.

[[Vaizdas:Gulbe_isplaukia_1932.jpg|thumb|left|250px|„Gulbė“ išplaukia, 1932  m.]]

Keturi vyrai - – 45-erių metų K. Mažonas, jauni banko tarnautojai Plonaičiai ir uosto inžinierius [[Fricas Buntinas]] [[1932-ų metų]] m. [[birželio 11]] d. 18 valandą pakėlė „Gulbės“ bures. Uosto valdybos motorinis laivelis „Banga“ su buriuotojų draugais ir artimaisiais palydėjo jachtą už [[molas|molų]] iki jūros.

Iki [[Kopenhaga|Kopenhagos]] vėjas buvo palankus ir tikslą „Gulbė“ pasiekė sėkmingai, nepaisant P. Buntino susižalojimo paryčiais tvarkant jachtos motorą. Išvykusi iš Karališkojo Danijos jachtklubo (Kongelig Dansk Yachtklub) „Gulbė“, dėl nepalankaus vėjo pakoregavo maršrutą ir pasuko link [[Helsingborgas|Helsingborgo]]. Iš pastarojo miesto įgula nutarė išplaukti nepaisant prasto oro. Pučiant stipriam vėjui iki Kullen [[Švyturys|švyturio]] „Gulbė“ plaukė greitai, tačiau nuo ten link [[Geteborgas|Geteborgo]] reikėjo plaukti prieš vėją. Nenorėdama daug laviruoti įgula nusprendė verčiau padaryti lanką ir pakeisti kursą į šiaurės vakarus [[Anholtas|Anholto]] salos link. Dėl pastovaus lietaus ir per denį virstančių bangų teko pastoviai pumpuoti vandenį. Pakeliui „Gulbę“ užklupo [[škvalas]], kurio metu lūžo bizanstiebis. Galiausiai laivas pasiekė Geteborgą.

== Rekordinis plaukimas ==

Ankstyvą [[1933 ]] m. pavasarį, vykstant eiliniam Klaipėdos jachtklubo posėdžiui, [[Kristupas Plonaitis]], kuriam "Gulbėje"„Gulbėje“ dažniausiai būdavo patikimos kapitono pareigos, pareiškė, jog K. Mažonas ir jo įgula ruošiasi plaukti į [[Londonas|Londoną]]. Išgirdę šią naujieną, daugelis buriuotojų tik galvomis pakraipė, o kai kas ir atvirai pasišaipė.

Iki [[Kylis|Kylio]] "Gulbę"„Gulbę“ lydėjo geras oras ir palankus vėjas. Nenorėdami beveik šimtą kilometrų per visą Kylio ([[BaltijosKylio jūrakanalas|BaltijosKylio kanalą]], -junginatį Baltijos ir [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrosjūrą]]) [[kanalas|kanalą]] pakšnoti su savo motoriuku, lietuvių buriuotojai už butelį konjako prisikabino prie nedidelio vilkiko, plaukiančio ta pačia kryptimi. Šiaurės jūra buriuotojus pasitiko svetingai, tad iki pat Londono buvo nuplaukta be jokių nuotykių. Londone K. Mažonas ir jo bendražygiai viešėjo 8 dienas. Pasak J. Plonaičio, jie buvo gražiai priimti Karališkajame jachtklube [[Grinvičas|Grinviče]], apsikeista gairelėmis.

Iš Londono "Gulbė"„Gulbė“ leidosi [[Oslas|Oslo]] link. Šį kartą Šiaurės jūra lietuvių buriuotojams surengė rimtą egzaminą. Visą laiką lynojo, o galiausiai pakilo tikra audra. Per ją buvo sulaužyti groto gikas ir rumpelis. "Paragavęs"„Paragavęs“ sūraus vandens, atsisakė dirbti jachtos variklis. Pasak J. Plonaičio, beveik ištisą parą vyrams teko grumtis su audra ir jos padariniais. Apipešiotai jachtai pasiekus Oslą, prireikė rimto remonto.

Iš Oslo klaipėdiečiai nuburiavo į Geteborgą ir iš čia Giotos kanalu patraukė skersai Švedijos. Šiame etape buriuotojai perplaukė du didžiausius Švedijos ežerus [[Venernas|Venerną]] ir [[Veternas|Veterną]], kurių kiekvienas didesnis už [[Kuršių marios|Kuršių marias]]. Atsidūrę Baltijos jūroje, jie dar užsuko į [[Visbis|Visbį]] Gotlando saloje ir tik tada leidosi namų link.

Iš viso šioje kelionėje buvo nuplaukta apie 2500 jūrmylių. Tai buvo rekordas Lietuvos jūriniame buriavime, kuris išsilaikė iki pat Atgimimo laikų - – beveik 70 metų.

== "Gulbė"„Gulbė“ tampa "Tegu"„Tegu“ ==

[[1934-ais metais]] m. iš Mažono jachtą įsigijo [[Salys Šemerys]] (tikr. Saliamonas Šmerauskas). Jis buvo ne tik mokytojas, poetas, bet ir aistringas buriuotojas  – vienas šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Apie buriavimą jis ėmė svajoti 1927  m., kai prikalbintas rašytojo [[Pranas Mašiotas|Prano Mašioto]] sūnaus atvyko iš Kauno į Klaipėdą. „Apsigyventi Klaipėdoje mane, be visa ko, dar viliojo jūrų romantika. Plaukiojant jūromis, fantazijai erdvė  – be ribų!“. Teoriškai pasiruošęs, aktyviai buriuoti jis pradėjo 1934  m., kai iš centrinės vaistinės provizoriaus K. Mažono nusipirko dvistiebę jachtą, pavadintą „Gulbė“. „Puiki buvo jachta, tik „Gulbės“ vardas jai netiko. Tai juk pelkių ir kūdrų paukštis! Vardą reikėjo pakeisti...pakeisti… Ir aš daviau jai vardą „Tegu“ (Salio Šemerio rankraščiai).<ref name="semerys_klavb">Salio Šemerio biografija [http://www.klavb.lt/EL_LEIDINIAI/SEMERYS/biografija.htm].</ref>

[[1935 ]] m. „Tegu“ kartu su trimis lietuvių jachtomis: „Vytis“, „Argus“ ir „Gintaras“ dalyvavo Fårösund regatoje. Tai buvo pirmoji tarptautinė regata, kurioje dalyvavo Lietuvos jachtos. Be Šemerio, tuomet įguloje dar buvo jachtos vadas A. Patas (jachtos vadas),ir Šimulynas.<ref name="jura1935-1">Žurnalas "Jūra"„Jūra“ 1935  m. nr. 1 [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44179&biRecordId=4067]</ref> Vėliau „Tegu“ daug plaukiojo po Kuršių marias, nusigavo iki Visbio, [[Stokholmas|Stokholmo]], [[Helsinkis|Helsinkio]], aplankė didesnius Baltijos uostus, dalyvavo tarptautinėse regatose.

[[1937 ]] m. „Tegu“ turėjo startuoti regatoje aplink Gotlandą, tačiau dėl vairo gedimo prieš startą iš regatos pasitraukė ir išvyko į Stokholmą .<ref name="jura1937-8">Buriuotojų laimėjimai. "Jūra"„Jūra“ 1937  m. Nr. 8 [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44154&biRecordId=4067]</ref>

„Tegu“ per [[AntrasAntrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] saugiai išbuvo angare [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uoste]]. Atėję [[Raudonoji_armija|Raudonosios armijos]] kariai ją apiplėšė  – nulupo dvi tonas svėrusį švininį kylį. Padegus sandėlį, sudegė ir ten saugomi [[Rangautas#Stiebas|stiebai]], [[takelažas]], vidaus įranga.<ref name="butkus_jachtklubas">Buriavimo istorija: Lietuvos jūrų jachtklubas [http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/buriavimo-istorija-lietuvos-juru-jachtklubas-302779]</ref>