Astroliabija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hi:तारेक्ष |
S n.f. |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Astrolabe-Persian-18C.jpg|thumb|250px|XVIII amžiaus Persų astroliabija]]
'''Astroliabija'''
Iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] jūrininkai naudojo astroliabiją laivo [[geografija|geografinei]] platumai nustatyti.
== Konstrukcija ir veikimo principai ==
Prietaiso paskirtis lemia astroliabijos konstrukcijos ypatumus. Astroliabija tampa [[teleskopas]], jeigu jo vamzdis yra pritvirtintas prie vertikalios ašies ir gali suktis apie ją, o kampas tarp šios ašies ir teleskopo optinės ašies yra lygus z<sub>0</sub>. Tačiau dažniau daroma kitaip. Priešais horizontaliai ant sukamo stalo paguldyto teleskopo pastatoma optinė sistema, kuri sukuria du tos pačios žvaigždės atvaizdus. Padaroma taip, jog šie atvaizdai, judant žvaigždei (parinis dangaus sferos sukimasis), teleskopo židinio plokštumoje slenka priešingomis kryptimis. Atvaizdai susitinka ir sutampa, kai žvaigždė kerta pasirinktą ir prietaiso įrangoje atspindėtą vienodo aukščio apskritimą ties z<sub>0</sub>. Štai tas atvaizdų susiliejimo laikas ir užfiksuojamas specialiomis automatinėmis priemonėmis.
Realizuoti minėtą optinę sistemą galima įvairiai. 2 pav. parodyta žvaigždės spindulių eiga prizminėje astroliabijoje. Priešais teleskopo objektyvą stovi stiklinė lygiašonė [[prizmė]], kurios viršūnės kampas lygus 2z<sub>0</sub>. Vieną atvaizdą formuoja spinduliai atsispindėję nuo apatinio prizmės šono, kitą
Astroliabijos teleskopo skersmuo būna 10-20
Taigi stebėjimai su astroliabija parodo laiką, kada žvaigždė būna zenitiniame nuotolyje z<sub>0</sub> (tai atsitinka du kartus per parą). Tačiau šio duomens dar per maža koordinatėms nustatyti. Jos apskaičiuojamos tik po to, kai apibendrinama daugelio žvaigždžių ilgalaikių stebėjimų medžiaga. Pagal rezultatų tikslumą astroliabijos mažai atsilieka nuo [[meridianinis skritulys|meridianinių skritulių]].
== Nuorodos ==
* http://mokslasplius.lt/astronomija/node/586
{{astro-stub}}
|