Gizos nekropolis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gizos piramidės''' (dar vadinamos '''Gizos nekropoliu''') stovi dykumingoje Gizos plynaukštėje [[Kairas|Kairo]] pakraštyje. Šis senovės paminklų kompleksas apie 8  km nutolęs nuo senojo [[Giza|Gizos]] miesto šalia [[Nilas|Nilo]] ir apie 25  km į pietvakarius nuo Kairo miesto centro. [[Cheopso piramidė]], priklausanti Gizos piramidėms, yra vienintelis iki šių laikų išlikęs [[Septyni pasaulio stebuklai|senojo pasaulio stebuklas]].

El Giza - – [[arabai|arabų]] statytas miestas, vakariniame Nilo krante, dabar tapęs Kairo dalimi. Čia yra viena didžiausių [[antika|antikos]] [[pasaulis|pasaulio]] įžymybių. Ši vietovė tyrinėjama nuo [[1798]]  m. - – [[1800]]  m. [[Napoleonas|Napoleono]] surengtos karinės ir mokslinės ekspedicijos. Pirmojoje [[XX a.]] pusėje ji ištirta išsamiai. Už šlovę Gizos vietovė dėkinga piramidėms ir Didžiajam Sfingsui, arabiškai vadinamam Anu el - – Holu (Siaubo Tėvu).

Niekas visoje žemėje nesukelia amžinybės pojūčio, kaip šių kapaviečių didybė. Jos pastatytos tam. kad saugotų nemirtingus [[faraonas|faraonų]] kūnus (nors laidojimo kambariuose jų nerasta - – tik tušti, sulaužyti [[sarkofagas|sarkofagai]]).

[[Piramidė]]s masyvumas atliko dvejopą funkciją. Masyvumas netik kūrė didingą įspūdį - – tokie matmenys leido iškilti aukštai virš [[dykuma|dykumos]] ir statinys tikrai nelikdavo nepastebėtas.

Tris didžiausias piramides pastatė Ketvirtosios dinastijos faraonai. Tai Kufu ([[Cheopsas|Cheopso]]), Kafrė ([[chefrenas|Chefreno]]) ir Menkaurė ([[mikerinas|Mikerino]]). Tai buvo svarbiausi trijų atskirų laidojimo kompleksų, iškilusių [[2590 m. pr. m. e.]] - – [[2506 m. pr. m. e.]] statiniai. Kiekviename komplekse buvo ir po laidojimo [[šventykla|šventyklą]], stovėjusią į rytus nuo piramidės. Antroji buvo ant šlaito, prie kanalo, kuriuo vanduo iš Nilo sruvo komplekso link. Buvo ir smulkesnių, [[karalienė]]ms skirtų piramidžių ir didžiulių duobių, kuriose laidoti karališkojo laivyno [[laivas|laivai]].

Stambiausias ir seniausias laidojimo [[kompleksas]] yra Kufu. Didžioji jo pyramidė iš pradžių buvo [[146]] m (dabar [[137]] m) aukščio, o jos kraštinė - – [[230]]  m. Ji buvo iškilusi aukščiau kitų laidojimui ir tarnams skirtų pastatų, tokių taisyklingų, kad, regis, projektuotų to paties miesto [[architektas|architekto]].

Gizos piramidės pelnytai vadinamos vienu iš [[Septyni pasaulio stebuklai|septynių pasaulio stebuklų]]. Tai seniausias pasaulio stebuklas - – ir vienintelis, kuris išliko beveik toks pat, koks ir buvo.

[[V a. pr. m. e.]] [[Herodotas]] rašė, kas faraono Kufu piramidę egiptiečiai statė trisdešimt metų. Panaši ir jo sūnaus Kafrės (Chefreno) statyta piramidė, tik truputį smulkesnė - – jos aukštis 136,5  m, o kraštinė - – 210,6  m. Menkaurė (Mikerinas) iš visų trijų valdovų buvo mėgstamiausias, todėl jo piramidė nuniokota nebuvo. Beje, ji pati mažiausia - – tik [[66]] m aukščio, o pagrindo kraštinė - – tik [[108]]  m.

Tačiau įstabiausia šio archeologinio komplekso dalis - – Sfinksas. Kafrė įsakė šį [[paminklas|paminklą]] iškalti iš už piramidės stovėjusios uolos (jis baigtas formuoti pridėjus dar keletą akmens luitų). [[20]] m aukščio ir [[57]] m ilgio Sfinksas turi [[liūtas|liūto]] kūną ir faraono galvą.

Senosios Karalystės laikotarpio pabaigoje, [[XXII a. pr. m. e.]] faraonų kapavietės išplėštos pirmą kartą, o Viduriniosios Karalystės laikotarpiu ([[XXI]] - – [[XVIII a.]]) apie jas visi pamiršo. Naujosios Karalystės laikotarpiu, trukusios nuo [[XVI a.]] - – [[VIII a. pr. m. e.]] Sfinksas grąžino populiarumą visam kapaviečių kompleksui ir pats tapo spontaniškai kilusios garbinimo objektu.

Vėliau tas kultas pripažintas oficialiai ir sutapatintas su dievo Harimkheto, kultu. Atgijus susidomėjimui, imtasi pirmųjų komplekso restauravimo darbų (vėjas į jį nuolat nešė dykumų smėlį) - – apie tai lankytojams primena tarp priekinių Sfinkso letenų stovinti Tutmozio I stela.

[[1979]]  m. šis piramidžių kompleksas įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].