Bantų migracijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: nn:Bantuekspansjonen |
|||
Eilutė 29:
Iki I mūsų eros tūkstantmečio vidurio Ureve kultūros atstovai, savo technologijomis pranašesni už kitus aplinkinius gyventojus, sparčiai kolonizavo savanas pietuose, tokiu būdu apgyvendindami visą [[Pietinė Afrika|Pietinę Afriką]] ([[Tanzanija|Tanzaniją]], rytinę [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo]] dalį, [[Malavis|Malavį]], [[Zimbabvė|Zimbabvę]], [[Mozambikas|Mozambiką]], [[Zambija|Zambiją]]). Jie naikino vietos gyventojus, kalbančius [[choisanų kalbos|choisanų kalbomis]], kurių vieninteliai šiuolaikiniai palikuonys yra [[hadzai]] ir [[sandavai]] [[Tanzanija|Tanzanijoje]].
Bantai atsikėlėliai visose teritorijose plėtojo geležies tradicijas. Tolimiausią pietinį pakraštį jie pasiekė apie 400 metus. Užkariautose teritorijose jie ilgainiui sukūrė galežies amžiaus kultūras, kurių žinomiausios yra [[Didžioji Zimbabvė]], [[Luba (valstybė)|Luba]], [[Lunda]], [[Alujana]] ir kt.
=== Vėlesnės migracijos ===
Nors daugelyje bantų užkariautų teritorijų gyventojai susėslėjo, jų migracijos nesibaigė iki pat XX a. Viena paskutiniųjų migracijų buvo labiausiai į pietus nutolusių bantų - [[nguniai|ngunių]] - užkariavimai [[mufekane]], vykę XIX a.
| |||