Halštato kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Halštato kultūra'''  – ankstyvojo [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] [[archeologinė kultūra]], pavadinta pagal [[1846]]-–[[1863]]  m. J. G. Ramsauerio ir [[1937]]-–[[1939]]  m. F. Mortono tyrinėtą [[Halštato kapinynas|Halštato kapinyną]], atrastą [[1824]]  m. prie [[Halštato ežeras|Halštato ežero]], apie 225  km į pietvakarius nuo [[Viena|Vienos]].

Halštato kultūra [[750 m. pr. m. e.]]  – [[450 m. pr. m. e.]] buvo paplitusi Vidurio ir Vakarų Europoje bei [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalyje. Priskiriama [[keltai|keltams]]. Halštato kultūra susiklostė dab. Aukštutinėje [[Austrija|Austrijoje]] ir [[Bavarija|Bavarijoje]], vėliau paplito [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Reino kraštas|Reino srityje]] ir [[Anglija|Anglijos]] pietvakarinėje dalyje.

Halštato kapinyne rasta apie 2500 kapų, dauguma jų [[1846]]-–[[1899]]  m. ištirta; rasta urnų ir brangių dirbinių (papuošalų, ginklų, indų). Rasta [[druskos kasykla|druskos kasyklų]] šachtų ir jų įrenginių. Jos naudotos laidojimo apeigoms  – rastos pakylos, ant kurių buvo kremuojami mirusieji. Išliko druskoje užsikonservavusių organinių medžiagų liekanų.

Žmonės gyveno taisyklingo plano kaimuose, apjuostuose žemės pylimais, vėliau medinėmis ir akmeninėmis sienomis, pusiau žeminiuose pastatuose ir ant [[polis|polių]] statytuose namuose. Vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[amatai]]s, [[prekyba]], [[kasyba]]. Mokėjo apdirbti [[geležis|geležį]]. Naudoti [[žalvaris|žalvariniai]] ir geležiniai [[kalavijas|kalavijai]], [[durklas|durklai]], [[kirvis|kirviai]], [[peilis|peiliai]], [[varis|variniais]] ir geležiniais antgaliais ietys, žalvariniai indai, kūgio formos žalvariniai [[šalmas|šalmai]], gaminti stikliniai, keraminiai, žalvariniai papuošalai.

Plito meno dirbiniai  – [[molis|molinės]] ir žalvarinės žmonių ir gyvūnų skulptūrėlės, bronziniai indai, puošti skulptūrinėmis grupėmis, ornamentuoti ginklai ir žirgų kamanos. Halštato kultūros menui būdinga [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] tradicija  – moliniai indai, žalvariniai diržai puošti ornamentais ir piešiniais, vaizduojančiais karo, medžioklės, buities scenas, puotas, rei. apeigas, bet atsirado ir naujų puošybos elementų  – dirbinius pradėta dekoruoti, dažniausiai raižyti, simetriškai besikartojančiais geometriniais raštais.

* Barth, F.E., J. Biel, et al. ''Vierrädrige Wagen der Hallstattzeit'' ("The„The Hallstatt four-wheeled wagons"wagons“ at Mainz). Mainz: Römisch-Germanisches Zentralmuseum; 1987. ISBN 3-88467-016-6

* Eibner, A. ''Music during the Hallstatt period. Observations on Music as depicted on Iron Age circumalpine vessels.'' Paris: Maison des sciences de l'hommel’homme; 1996. ISBN 2-7351-0577-6

* Potrebica, H. "Some Remarks on the Contacts Between the Greek and the Hallstatt Culture Considering the Area of Northern Croatia in the Early Iron Age. " Oxford: Archaeopress; 1998. ISBN 0-86054-894-5

* Rom, W. "AMS 14C Dating of Equipment from the Iceman and of Spruce Logs from the Prehistoric Salt Mines of Hallstatt, " from <u>Radiocarbon</u> 41, #2; 1999: 183 (16 pp.) ISSN 0033-8222

* John Haywood'sHaywood’s [http://faculty.mville.edu/justing/maps.htm#Hallstatt%20Culture%20in%20Central%20Europe Atlas of the Celtic World]; London Thames & Hudson Ltd., 2001; Pgs.30-37.