'''Dniepro-Dauguvos kultūra''' – ankstyvojo [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[archeologinė kultūra]], nuo [[VIII a.]] - – [[VII a.]] iki m. e. iki [[IV a.]] paplitusi prie [[Dniepras|Dniepro]] aukštupio ir [[Dauguva|Dauguvos]] aukštupio bei vidurupio, dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.
== Arealas ==
Eilutė 24:
== Charakteristika ==
Dniepro-Dauguvos kultūrai būdingos gyvenvietės – nedideli įtvirtinti [[piliakalnis|piliakalniai]]. Ankstyvuoju laikotarpiu piliakalniai buvo įtvirtinti medinėmis užtvaromis, statyti stulpinės konstrukcijos ilgieji pastatai, padalyti pertvaromis į nedideles patalpas su atviru židiniu. [[I a.]] - – [[II a.]] piliakalniai buvo tvirtinami keliais žemais pylimais, ant jų statyti nedideli (10–15 m²) keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai.
Dniepro-Dauguvos kultūros gyventojų pagrindiniai verslai buvo [[gyvulininkystė]] ir [[žemdirbystė]]. 1 tūkstantmtyje iki m. e. jie daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius, nuo I- III–II a. - – [[geležis|geležinius]] įrankius. Lipdė aukštus, šiek tiek profiliuotais šonų ir angos kraštais, puodus. Kartais prie angos puodai puošti skylutėmis ar zigzagine linija. Papuošalai [[žalvaris|žalvariniai]], rasta smeigtukų, auskarų. Gyventojai prekiavo su [[finougrai|finougrų]] gentimis. Dniepro-Dauguvos kultūros kapai nežinomi. Priskiriama [[baltai|baltams]].<ref>{{VLE|V|35|[[Adolfas Tautavičius]]|Dniepro-Dauguvos kultūra}}</ref>
