'''Balbergo kultūra''' – [[Neolitas|neolito]] [[archeologinė kultūra]], priskiriama [[piltuvėlinės keramikos kultūra|piltuvėlinės keramikos kultūros]] pietinei grupei.
== Arealas ==
Balbergo kultūra [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečio pr. m. e.]] antroje pusėje buvo paplitusi Vidurio [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Elbė]]s aukštupio baseine, [[Silezija|Silezijoje]], [[Bohemija|Bohemijoje]] ir [[Moravija|Moravijoje]].
== Kultūra ==
Balbergo kultūros gyventojai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] – augino [[kvietys|kviečius]], [[miežis|miežius]], [[aviža]]s, [[žirniai|žirnius]], [[linas|linus]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], rinko augalinį maistą. Naudojo raginius kaplius, įvairius įrankius, pagamintus iš medžio ir [[titnagas|titnago]]. Žmonės ankstyvuoju laikotarpiu gyveno [[žeminė]]se, vėliau - – ręstiniuose pastatuose, gyvenvietėse jų buvo 10-15. Mirusieji laidoti [[pilkapis|pilkapiuose]] įrengtose akmenų ir rąstų dėžėse, kartais - – mediniuose karstuose. Įkapės negausios, dažniausiai apeiginės: dekoruotos vazos, šernų iltys.<ref>{{VLE|II|404||Balbergo kultūra}}</ref> [[Marija Gimbutienė]] Balbergo kultūrą priskiria ankstyviesiems [[indoeuropiečiai|indoeuropiečiams]].
