Kundos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kundos kultūra'''  – [[Mezolitas|mezolito]] [[archeologija|archeologinė]] kultūra, 7400–6000  m. iki m. e. paplitusi dabartinėje [[Estija|Estijoje]], Pietų [[Suomija|Suomijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės Rytų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Dauguva|Padauguvyje]].

Pavadinta pagal [[1933]]–[[1937]]  m. R. Indreko tyrinėtą stovyklą Estijos šiaurėje ties [[Kunda-Lamasmagi]]. Manoma, kad Kundos kultūra susiklostė iš [[Maglemozės kultūra|Maglemozės kultūros]] ir vietinių kultūrų.

Kundos kultūros žmonės, medžiotojai, kūrė laikinas gyvenvietes prie [[upė|upių]] ir [[ežeras|ežerų]], gyveno palapinės tipo būstuose ar stulpinės konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliuose pastatuose su židiniais. Vertėsi [[medžioklė|medžiokle]] ir [[žvejyba]], rinko maistą  – [[agaras|agarų]] sėklas, laukines [[slyva]]s. Naudojo [[titnagas|titnaginius]], gamintus skeltine technika ir kaulinius dirbinius. Skeltys darytos iš vienagalių kūginių skaldytinių. Kundos kultūros gyvenvietėse rasta daug kampinių [[rėžtukas|rėžtukų]], galinių [[gremžtukas|gremžtukų]], ''Puffi'' tipo antgalių su koteliu.

Lietuvoje Kundos kultūros paminklų aptinkama šiaurės rytų dalyje ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] aukštumoje. Žinoma apie 20 stovyklų ir apie 40 dirbinių radimviečių. Jose rasta kaulinių žeberklų su užbarzdomis ir įkartomis, apvalių arba šeivos pavidalo, tribriaunių ir su titnago ašmenėliais ietigalių, durklų ir peikenų, kirvelių, dažniausiai su skyle kotui, t.p. gludintų kirvelių, titnaginių gremžtukų, [[gintaras|gintarinių]] sagučių. Kundos kultūra patyrusi evoliuciją virto [[Narvos kultūra]].<ref>{{VLE|XI|262||Kundos kultūra}}</ref>, <ref>[[Algirdas Girininkas]]. Baltų kultūros ištakos, I,II d. Vilnius, Klaipėda, 2011  m.</ref>