Šiaurės Airija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
Eilutė 43:
== Istorija ==
Šiaurės Airiją britai kolonizavo XVII a., čia atkeldami protestantus iš Anglijos ir Škotijos. Oficialiai Jungtinės Karalystės dalimi ji tapo 1922 m., po Airijos salos padalijimo į Šiaurės Airiją ir Airijos Laisvąją Valstybę (dabartinė [[Airija|Airijos Respublika]]). Nuo 1922 iki 1972 metų provincija turėjo atskirą parlamentą (''Stormont'', taip pavadintą Belfasto rajono vardu). Apie 1968 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp [[protestantai|protestantų]] daugumos ir [[katalikai|katalikų]] mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai [[Airių Respublikonų armija|IRA (Airių Respublikonų armija)]] ginklus sudėjo tik 2006 m.(lojalistų gruopuotės tai padarė 2004 m.) 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir [[Airija|Airijos Respublikos]] buvo parengtas sutarties projektas, leidęs atkurti Š. Airijos savivaldą.▼
▲ daugumos ir [[katalikai|katalikų]] mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai [[Airių Respublikonų armija|IRA (Airių Respublikonų armija)]] ginklus sudėjo tik 2006 m.(lojalistų gruopuotės tai padarė 2004 m.) 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir [[Airija|Airijos Respublikos]] buvo parengtas sutarties projektas, leidęs atkurti Š. Airijos savivaldą.
2007 m. kovo 7 d. įvyko rinkimai į Šiaurės Airijos asamblėją, kuriuose balsų daugumą gavo Demokratinė unionistų partija (DUP) ir IRA politinis sparnas Sinn Fein ({{ga|Mes patys}}). Nepaisant esminių skirtumų dėl regiono statuso, šių partijų lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutarė iki 2007 m. gegužės 8 d. sudaryti bendrą vyriausybę ir tuo pačių užbaigti tiesioginį valdymą iš Londono. Nuo 2007 m. gegužės 8 d. provinciją valdo vyriausybė, kuriai vadovauja DUP lyderis, premjeras Ian Paisley. Jo pirmuoju pavaduotoju tapo Sinn Fein atstovas Martin McGuinness.
eilutė 88 ⟶ 86:
* [[Niuris]] (angl. Newry, air. Iúr Chinn Trá)
== Pilietybė ir tapatumas ==
Šiaurės Airijos gyventojai gali tapti [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] piliečiais tokiu pat būdu kaip ir bet kurioje kitoje Britanijos dalyje gyvenantys žmonės (pvz., jei vienas iš tėvų- nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas arba pilietis).
Kaip alternatyva arba priedas prie [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] pilietybės žmonėms, gimusiems Šiaurės Airijoje iki 2004 metų gruodžio 31d. (ir daugeliui, gimusių po šios datos), suteikta teisė įgyti Airijos pilietybę. Tai [[Airija|Airijos Respublikos]] veiklos plėtojant pilietybės įstatymus už valstybės ribų rezultatas. Pirmą kartą priimtas 1956 m., šis įstatymas buvo vėliau vystomas 2001 m. kaip [[Belfastas|Belfasto]] 1998 m. susitarimo rezultatas, kuris bylojo, kad:
Abi vyriausybės pripažįsta visų Šiaurės Airijos žmonių prigimtinę teisę laikyti save ir būti priimtiems kaip [[airiai|airių]] ar [[britai|britų]] pilietybės turėtojams, arba abiejų pasirinktinai, ir atitinkamai patvirtina, kad jų teisė į dvigubą anglų ir airių pilietybę yra priimta abiejų vyriausybių ir nebus paveikta jokių galimų Šiaurės Airijos statuso pasikeitimų ateityje.
Tai vėliau buvo pataisyta dvidešimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje, kuri skelbė, jog "nepaisant jokių kitų Konstitucijos nuostatų", niekam negali būti automatiškai suteikiama teisė į Airijos pilietybę, nebent bent vienas iš to asmens tėvų buvo arba turėjo teisę į Airijos pilietybę. Vėlesni įstatymai (2004 m. Airijos tautybės ir pilietybės aktas) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir supanašino Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybės įstatymus. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai išaugusį emigrantų į Airiją skaičių, kurių vaikai automatiškai nuo gimimo įgaudavo airių pilietybę.
Šiandien tebeegzistuoja konstitucinė teisė į Airijos pilietybę tiems, kurie gimė Airijos saloje ir kurių bent vienas iš tėvų yra Airijos pilietybės arba turi teisę į ją.
Dažniausiai protestantai Šiaurės Airijoje laiko save britais, tuo tarpu katalikai yra linkę save identifikuoti Airijos pilietybės. Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos, atliktos tarp 1971 ir 2006 metų.
Vis dėlto tai nenusako visų painių identitetų Šiaurės Airijoje, turint omenyje kad didelė dalis populiacijos save priskiria Alsterio, arba šiaurės airių tapatybėms. Be to, daug kas save pripažįsta priklausant kartu ir anglams ir airiams. 1999 metų apklausa parodė, jog 51 % protestantų savęs visiškai nelaikė airiais, o 41 %- tik "truputį" airiais.
== Ekonomika ==
| |||