Tadas Tiškevičius Logoiskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tadas Tiškevičius Logoiskis''' ({{pl|Tadeusz Tyszkiewicz}}, [[1774]]  m. [[rugsėjo 17]] d. [[Belvederis|Belvederyje]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj]].  – [[1852]]  m. [[balandžio 15]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]])  – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Lenkijos karalystė]]s valstybės bei karinis veikėjas.

Kilęs iš Lietuvos didikų [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] giminės [[Logoiskas|Logoisko]] šakos. <ref> [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 11 t. {{LTE|XI|326||Tadas psl.Tiškevičius Logoiskis}}</ref> Tėvas [[Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis]]. Motina Ieva Ona Bialozior. Broliai [[Jurgis Tiškevičius Logoiskis II]], [[Jonušas Tiškevičius Logoiskis II]].

Žmona Juzefa Sologub. Dukterys Marija Tiškevičiūtė (g.1817 1817 m.), vyras Ignotas Lempickis, ir Juzefa Tiškevičiūtė (g. 1824  m.), vyras Karolis Vodzinskis.

[[1794 m. sukilimas|1794  m. sukilimo]] dalyvis, generolo Jasinskio adjutantas, jo vadovaujamas sukilėlių dalinys užpuolė caro kariuomenės įgulą [[Vilnius|Vilniuje]]. Sukilimui pralaimėjus gyveno Lenkijoje, [[Varšuvos kunigaikštystė]]s kariuomenės [[pulkininkas]]. [[1810]]  m. vienas lenkų brigadų organizatorius Paryžiuje. [[1812]]  m. [[brigados generolas]], dalyvavo [[Napoleonas|Napoleono]] kariuomenės žygyje į Rusiją. 1812-1812–[[1814]]  m. buvo rusų nelaisvėje. [[1820]]  m. Lenkijos karalystės [[kaštelionas]] senatorius.

[[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]] dalyvis, [[1831]]  m. birželio mėn. paskirtas Laikinosios lenkų centrinės vyriausybės Lietuvoje pirmininku. 1831  m. liepos mėn. su generolų [[Antanas Gelgaudas|A. Gelgaudo]] ir [[Dezideras Adomas Chlapovskis|D. Chlapovskio]] daliniais pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]], vėliau emigrantas Paryžiuje.

File:Tadevuš Tyškievič. Тадэвуш Тышкевіч (XIX).jpg|Tado Tiškevičiaus Logoiskio kapas]]