Eritrocitų nusėdimo greitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: nds:Bloodafsackreakschoon |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
[[Kategorija:Kraujas]]
Kraują sudaro kraujo forminiai elementai, užimantys 45% viso kraujo tūrio, bei kraujo plazma, užimanti 55% viso kraujo tūrio. Kraujo plazmos tankis yra mažesnis negu eritrocitų, kurie sėsdami mėgintuvėlyje, pirmiau išstumia kraujo plazmą. To pasekoje susidaro plazmos judėjimo srautas, kuris nukeliauja iki mėgintuvėlio dugno ir kildamas aukštyn, stabdo eritrocitų nusėdimą. Kadangi jėga, kuri stabdo eritrocitus nusėsti yra silpnesnė nei žemės traukos jėga, todėl eritrocitai nors ir lėtai, tačiau nusėda. To pasekoje, galima teigti, kad ENG priklauso nuo plazmos ir eritrocitų fizinių bei cheminių savybių.
Eritrocitų nusėdimo greičio kinetika yra dalinama į :
• Agregacijos fazę – ji pati svarbiausia, nes nuo susidariusių agregatų priklauso ENG;
• Nusėdimo fazę;
• Galutinę fazę.
Veiksniai, lemiantys eritrocitų nusėdimo greitį, yra skirstomi į ENG didinančius ir ENG mažinančius veiksnius. Eritrocitų nusėdimo greitį didinantys veiksniai:
• Ig G, paraproteinai;
• Makrocitozė;
• Hipercholesterimija;
• Makromolekulės (gama, globulinai, fibrinogenas), kurios keičia eritrocitų paviršiaus krūvį;
• Kai kurie baltymai ( CRB, alfa2 baltymas, globulinai);
• Nėštumo metu;
• Sergant menstruacijomis;
• Vartojant vitaminą A, alkoholį ir peroralines kontraceptines medžiagas.
Eritrocitų nusėdimo greitį mažinantys veiksniai:
• Policitemija;
• Pjautuviniai eritrocitai;
• Anizocitozė;
• Akantocitozė, sferocitozė;
• Albuminas.
Įdomu tai, jog ENG visuomet būna nepastovus, pavyzdžiui, didžiaugias ENG būna nuo 15 val. iki 18 val., tuo tarpu mažiausias – nuo 24 val. iki 6 val.
ENG galima nustatyti:
• Westergreno metodu, kuomet yra imamas ir tiriamas veninis kraujas, sumaišytas santykiu 4:1 su 3,8 proc. natrio citrato tirpalu. Matuojama yra tiksliai, vertikalioje padėtyje, lygiai 1 valandą su Westergreno kapiliaru.
• Pančenkovo metodu, kuomet yra imamas ir tiriamas kapiliarinis kraujas, sumaišytas santykiu 4:1 su 3,8 proc. natrio citrato tirpalu. Matuojama yra tiksliai, vertikalioje padėtyje, 1 valandą laiko su Westergreno kapiliaru.
• Goriajevo kameros metodu, kuomet yra paimamas kraujas, sumaišomas su 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu, santykiu 1:200. Užlašinus lašą ant kameros, eritrocitai yra skaičiuojami 5 kvadratuose, įstrižai kameros padalintuose į 16 mažesnių kvadratėlių, kadangi ląstelės gali būti nevienodai išsidėstę.
Eritrocitų nusėdimo greičio nustatymas turi labai svarbią diagnostinę reikšmę, kai yra vertinami patologiniai procesai, jų aktyvumas ar organizmo reakcija į gydymą. ENG nusėdimas vyksta labai lėtai, jo padidėjimas yra nustatymas po 24 val. ar netgi po keletos dienų nuo susirgimo. Į gydymą ENG reaguoja labai lėtai, todėl dažniausiai jis išlieka padidėjęs dar 4-8 savaites, nors ligonis jau būna pasveikęs.
Labai didelę įtaką ENG turi aplinkos temperatūra: jai esant aukštai, eritrocitų nusėdimo greitis didėja, tuo tarpu, esant mažai – mažėja.
ENG taip pat gali padidėti, esant :
• Hematologinėms ir neoplastinėms ligoms – makrocitinė anemija, leukemija, limfoma, navikų metastazės, lėtinė granuliomatozinė liga;
• Kolagenozės – reumatas, sisteminė raudoniji vilkligė, sklerodermija, sisteminis vaskulitas;
• Virškinamojo trakto ligos – peritonitas, ūmus pankreatitas, cholecistitas;
• Inkstų ligos – nefrozė, pielonefritas, homolitinis ureminis sindromas, glomerulonefritas, lėtinis glomerulonefritas.
• Kitos ligos – tiroiditas, sarkoidozė, chirurginė trauma, vaistų hiperjautrumo reakcija, nudegimai.
ENG taip pat labai sumažėja, kai:
• Organizme yra pernelyg didelis vandens trūkumas – dehidratacija;
• Eritrocitozė;
• Eritremija;
• Inkstų policistazė;
• Anafilaksinis šokas;
• Plaučių emfizema;
• Įgimtos ir įgytos širdies ydos;
• Gydant kortikosteroidais.
| |||