Vusuniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kinai savo tradicinėje kosmologijoje vusunius priskyrė „vakarų barbarams“ ([[šižongai|šižongams]]). Legendinė istorija pasakojo, jog vusunių protėviai kadaise gyvenę gerokai ryčiau, t. y. dab. [[Gansu]] provincijoje, neidentifikuotos ''Ušui'' upės slėnyje. Apie 410 m. pr. m. e. jie išsikėlė iš savo pirminių vietovių, ir migravo į pietus, apsigyvendami kalnuotose vietovėse dab. [[Činghai|Činghajaus]] provincijoje. Čia jie tapo priklausomi nuo vietos gyventojų [[juedži]] (tocharų). Apie 178 m. pr. m. e. kraštą užpuolus [[šiongnu]], žuvo vusunių karalius Nandoumi. Legenda pasakoja, kad jo sūnus Liejiaomi buvo buvo paliktas ir išžindytas vilkės bei maitintas mėsa varnų. Iš čia ir kilo genties pavadinimas „varno vaikaičiai“.

Išaugusį karalaitį įsūnijo šiongnu karalius, ir užaugęs jis tapo dideliu vadu, siaubusiu kraštus vakaruose. Po jo užkariavimų juedži buvo priversti migruoti toliau į pietus, kol įsitvirtino [[Baktrija|Baktrijoje]]. Liejiaomi atvedė savo gentį į Žetisu regioną, kuriame įsitvirtino. Kinų šaltiniai teigia, kad vusunius sudarė apie 630 tūkst. žmonių. Jie, vadovaujami vadų, tituluojamų ''kunmo'' (昆弥), tapo galinga jėga tuometinėje Azijoje. Jų sostinė buvo iki šiol neidentifikuotoje vietovėje, kurią kinų šaltiniai mini kaip Čigu ({{zh|赤谷|chìgǔ|Raudonasis slėnis}}). Svarbiausias jų priešas tuo metu buvo šiongnu, prieš kuriuos vusuniai ne kartą susivienijo su [[Han dinastija|Kinija]]. Šią sąjungą patvirtino ir politinės vedybos, apsikeitimas pasiuntiniais su Vidurio imperija. Pvz., 110–105 m. pr. m. e. vusunių vadas vedė Han dinastijos princesę ''Liu Jian''.