Kosta Rika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kosta Rikos Respublika''' ('''Kosta Rika''')  – valstybė [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Ribojasi su [[Panama]] pietuose, [[Nikaragva]] šiaurėje, taip pat [[Karibų jūra]] rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]] vakaruose.

: ''Apie prieškolumbinę civilizaciją: [[Mezoamerika]] ([[Centroamerika]])''

Prieškolumbiniu laikotarpiu didžiojoje dabartinės Kosta Rikos teritorijoje gyveno [[indėnai]], priklausę tarpinei zonai tarp [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] ir [[Andai|Andų]] kultūrinių regionų. Šiaurės vakarų kampas priklausė Mezoamerikos civilizacijos [[Centroamerika|Centroamerikos]] regionui, čia aukšto lygio kultūrą kūrė [[čorotegai]].

[[1502]]  m. [[rugsėjo 18]] d. Kosta Rikos pakrantę priplaukė [[Kristupas Kolumbas]].<ref>[http://www.geographia.com/costa-rica/history.htm Geographia]. patikrinta 2008  m. rugpjūčio 22 d.</ref> Kosta Rikos gyventojai [[majai]] ir [[actekai]] ispanų buvo nukariauti [[XVI amžius|XVI amžiuje]]. Kosta Rika tapo piečiausia [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos]] kolonijos dalimi. Provincijos sostinė buvo [[Kartagina (Kosta Rika)|Kartagina]]. [[1673]] ir [[1709]] kilę indėnų sukilimai sukėlė griežtą kolonizatorių reakciją ir vietiniai indėnai buvo beveik išnaikinti.

Trumpai prisijungusi prie [[Agustín de Iturbide]] sukurtos Meksikos imperijos (žr. [[Meksikos istorija]]), Kosta Rika [[1823]]-–[[1839]]  m. tapo [[Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos|Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų]] dalimi (žr. [[Centrinė Amerikos istorija]]). [[1824]]  m. sostinė perkelta į [[San Chosė (Kosta Rika)|San Chosė]]. Po 1839  m. Kosta Rika tapo nepriklausoma valstybe. [[1887]]  m. priimta Konstitucija, kuri vėliau ne kartą buvo taisoma.

Kosta Rika išvengė smurto ir neramumų, kurie buvo būdingi Centrinei Amerikai. Nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos jos demokratinę raidą pertraukė tik du trumpi smurto protrūkiai. [[1949]]  m. [[José Figueres Ferrer]] panaikino [[kariuomenė|kariuomenę]], šalyje liko tik sukarinta policija; nuo to laiko Kosta Rika tapo viena iš nedaugelio regiono šalių, kurios demokratinė raida nebuvo pertraukiama kariškių valdymo.

Kosta Rikos valdžią sudaro trys dalys:

* Vykdomoji valdžia  – prezidentas;

* Įstatymų leidžiamoji valdžia  – įstatymų leidžiamasis susirinkimas;

* Teisminė valdžia  – Aukščiausiasis teismas.

Kosta Rika suskirstyta į 7 [[provincija]]s, kurios toliau skirstomos į [[kantonas (administracinis vienetas)|kantonus]]:

[[Vaizdas:costarica.jpg|thumb|160px240px|Kosta Rikos pakrantė]]

Kosta Rika yra [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] sąsmaukoje, rytuose jos krantus skalauja [[Karibų jūra]] (212  km pakrantė), o vakaruose [[Ramusis vandenynas]] (1290  km pakrantė). Šiaurėje Kosta Rika ribojasi su [[Nikaragva]] (309  km siena), o pietuose su [[Panama]] (639  km siena). Ši šalis beveik penktadaliu mažesnė už Lietuvą.

Žemumos plyti palei pakrantę ir didžiausių upių  – [[San Chuanas (Centrinės Amerikos upė)|San Chuano]], [[Tempsikė]]s ir [[Kanjasas|Kanjaso]]  – slėniuose. Per šalies vidurį tęsiasi trys pagrindinės kalnų grandinės: [[GuanakastėsGvanakastės Kordiljera]] ([[Miravaljeso ugnikalnis]], 2021 m), [[Centrinė Kordiljera (Kosta Rika)|Centrinė Kordiljera]] (Irasu, 3432  m ir [[Turialba]], 3421 m) bei [[Talamankos Kordiljera]] su aukščiausia Kosta Rikos viršune [[Čiripo]] (3820 m). Centrinės Kordiljeros papėdėje yra apie 900  km² plotą užimantis [[Kosta Rikos centrinis slėnis|Vidurio slėnis]] (''Valle Central''). Čia yra šalies sostinė San Chosė ir kiti svarbiausi Kosta Rikos miestai - – [[Kartachena (Kosta Rika)|Kartachena]], [[Alachuela]], [[Heredija]]). Šiame slėnyje gyvena apie pusę valstybės gyventojų.

Karibų jūros pakrantė lagūninio tipo, o Ramiojo vandenyno pakrantės linija raižyta su daugeliu įlankų. Kosta Rikos upės trumpos ir sraunios. Didžiausias ežeras  – [[ArenaArenalio (ežeras)|ArenaArenalis]].

Kosta Rikos vakarinėje dalyje yra [[auksas|aukso]] ir [[sidabras|sidabro]] telkinių. Taip pat šalyje yra [[nikelis|nikelio]], [[manganas|mangano]], [[gyvsidabris|gyvsidabrio]], tačiau šių iškasenų gavyba nėra išvystyta. Šiaurinėje šalies dalyje yra naftos, bet jos gavyba kainuotų daugiau nei šalis iš to užsidirbtų. Šalyje yra labai iš vystyta druskos gamyba. Ji gaunama iš jūros vandens.

Klimatas yra dvejopas: metinė temperatūra svyruoja apie 31,7&nbsp;°C centriniame plokščiakalnyje, o pajūryje apie 16,7&nbsp;°C. [[Lietingasis laikotarpis]] trunka nuo balandžio ar gegužės mėn. iki gruodžio mėn.

Kosta Rikos pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad tinkama ekonominė sistema, efektyvi kova su korupcija ir valstybės remiama krikščioniškų vertybių sklaida sudaro tinkamas prielaidas gerovės valstybės susikūrimui. Ši šalis pasižymi tiek gerai išvystytu žemės ūkiu (auginami ir eksportuojami bananai, ananasai, kava, kakava, ryžiai), tiek sparčiai vystoma pramone (elektroninių prietaisų ir medicininės įrangos gamyba, maisto pramonė). Ekonomikos plėtrai padeda gera mokesčių sistema  – progresiniai mokesčiai, nedideli PVM mokesčiai (spaudai, knygoms ir vaistams taikomas tik 1 proc. PVM tarifas). Parlamentą sudaro 57 deputatai (šalyje gyvena 4,1 milijono gyventojų). Katalikybė Kosta Rikoje yra oficiali religija, Bažnyčia neatskirta nuo valstybės, mokyklose yra privalomos tikybos pamokos.

Apie 16 % Kosta Rikos teritorijos yra dirbamos žemės. Bananai ir [[kavamedis|kava]] yra pagrindinės prekinės kultūros eksportui. Kava yra auginama daugiausia centriniame plokščiakalnyje. 2005  m. jos perdirbta apie 200 800 t. Bananai auginami tropiniuose pakrančių regionuose, per metus gaunama apie 2,5 mln. tonų bananų derliaus. JAV į Kosta Rikos žemės ūkį investavo 55 mln. dolerių.

Miškai nuo 1995  m ypač saugomi nuo savanaudiško miškų kirtimo. Kakava, cukrinės lazdelės bei ananasai taip pat auginami daugiausiai eksportui. 2005  m gyvulininkystė sudarė apie 2 mln. galvijų, 300000 kiaulių ir 150000 arklių. Žuvybos laimikis sudarė ~ 36500 t, daugiausia [[krevetės]].

Kosta Rikos pramonės kompanijos yra daugiausia smulkus ir vidutinis verslas, kurios skirstomos:

* Kavos, augalų džiovinimo/perdirbimo įmonės

* Sūrio gamyklos

* Alaus daryklos

* Spirito gamyklos

Yra įmonių, kurios gamina baldus, tekstilės produktus, popierių, cheminius produktus, vaistus, plastiką, žvakes, batus, cigaretes bei cigarus.

Šalis pagamino apie 8 milijardus kWh per 2005  m., apie 80 % jos pagaminama hidroelektrinėse. Apie 18 % yra eksportuojama į kaimynines šalis.

Kosta Rika yra labiausiai lankoma valstybė Centrinėje Amerikoje. Šalis iš [[turizmas|turizmo]] uždirba 1,9 mlrd. Per metus ir ją aplanko 1,9 milijono užsienio turistų. Dauguma turistų atkeliauja iš JAV ir Kanados ir Europos Sąjungos. 2005 metais iš turizmo gautos pajamos sudarė 8,1 % [[BVP]] ir įdarbino 13,3 % darbuotojų.

[[Ekoturizmas]] yra labai populiarus tarp daugelio turistų norinčių aplankyti nacionalinius parkus ir saugomas teritorijas visoje šalyje. Kosta Rika buvo pirmoji, kuri pradėjo savo šalyje ekoturizmą.

Geležinkelis buvo uždarytas 1995  m. Keliai sudaro apie 41 200  km, kurių 22 % yra grįsti, 820  km yra greitkelių. Statistikos duomenimis, 1000-čiui gyventojų tenka 144 transporto priemonės. Keletą šalies aviakompanijų, kurios veikia šalies viduje. Yra tik du tarptautiniai aerouostai (sostinėje ir Liberijoje), prižiūrimi šalies ir kitų valstybių.

Valstybės socialinio aprūpinimo sistema tobuliausia Centrinėje Amerikoje. Mokslas iki 15 metų nemokamas, San Chosėje yra 1843  m. įkurtas universitetas. Sveikatos apsaugai valstybė išleidžia beveik 25 % biudžeto, todėl gyvenimo trukmė čia ilgiausia Centrinėje Amerikoje  – 76 metai.

Kosta Rikos raštingumo lygis yra 96 %, vienas didžiausių Lotynų Amerikoje. Valstybė garantuoja, pagal Konstituciją, nemokamą mokymąsi pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Yra ir valstybinių ir privačių mokyklų.

Mokomasi 11 klasių ir tada mokiniai gauna Kosta Rikos Bachillerato diplomą, kurį išduoda švietimo ministerija.

{{Link FA|af}}{{Link GA|sv}}