NSDAP buvo įkurta pervadinus [[Vokietijos darbininkų partija|Vokietijos darbininkų partiją]] (DAP) [[1920]] m. [[vasario 24]] d. Įkūrimo „ceremonija“ceremonija įvyko [[Miunchenas|Miuncheno]] užeigoje „Hofbräuhaus am Platzl“. tąTą pačią dieną partija paskelbė 25 punktų programą, kurioje reikalavo lygybės [[vokiečiai|vokiečių tautai]], pakeisti [[Versalio taika|Versalio taikos]] sutarties sąlygas [[Vokietija]]i, atimti pilietybę [[žydai|žydų]] tautybės asmenims, kvietė stiprinti tautos dvasią ir vienybę. Netrukus partija pradėjo išduoti narių pažymėjimus. Kadangi ši nauja politinė jėga nenorėjo likti nepastebėta maža partija, pirmasis nario pažymėjimas prasidėjo numeriu 501. [[AdolfAdolfas Hitler|HitlerHitleris]] gavo pažymėjimą su numeriu 555.<ref>John Toland: ''Adolf Hitler'', I t. (1977), ISBN 3-404-61063-6, 139 psl.</ref> Iki [[1923]] m. partijai pavyko iškovoti palaikymą tik [[Bavarija|Bavarijoje]], todėl 1923 m. [[lapkričio 9]] d. partija pamėgino suorganizuoti [[Alaus pučas|pučą]] (vėliau pavadintą „Alaus puču“) ir užimti valdžią, tačiau pučas žlugo.
Žlugus mėginimui užimti valdžią, nacionalsocialistų partiją 1923 m. [[lapkričio 23]] d.<ref>http://www.marxistische-bibliothek.de/klausen.html</ref> kartu su [[Vokietijos komunistų partija]] ir [[Vokiečių tautos laisvės partija]] uždraudė generolas [[Hans von Seeckt]]. NSDAP turtas buvo konfiskuotas, būstinė Miunchene uždaryta, o austras Hitleris buvo suimtas. Nors ir uždrausta, NSDAP [[1924]] m. Reichstago rinkimams sudarė koaliciją su Vokiečių tautos laisvės partija.
