14:58, 28 kovo 2012 versija taisyti 91.187.176.65 (aptarimas) →‎Legenda ← Prieš tai darytas keitimas		22:39, 28 kovo 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai S Atšauktas naudotojo 91.187.176.65 (Aptarimas) darytas keitimas 3841622 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Flying Dutchman, the.jpg\|thumb\|~~"Skrajojantis~~„Skrajojantis ~~olandas" -~~olandas“ – Albert Pinkham Ryder piešinys]] '''Skrajojantis olandas''' – [[legenda]] apie olandą [[Laivas\|laivo]] kapitoną, nežinantį jokių skrupulų, išprovokavusį Dievo pyktį, todėl amžiams pasmerktą klaidžioti po [[Jūra (geografija)\|jūras]], neturint ramybės, kiekvienam sutiktam nešant tik nelaimes. Ši legenda gyvuoja mažiausiai 500 metų, ir buvo ganėtinai pagražinta, bet tikriausiai nėra vien pramanas. Iki [[XX amžius\|XX]] amžiaus vis pasitaikydavo kam nors pamatyti fantomą. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad legenda pagrįsta tikrais įvykiais, bet tuo klausimu, kas galėjo atsitikti, nėra vieningos nuomonės. Dar didesnę sumaištį kelia ir tai, kad pasakojimuose kapitonas vadinamas Vanderdekenu, Van Demienu bei Van Straatenu. Ši legenda turi daug variantų. Dažniausiai skiriasi laikotarpis (pvz., [[XVI amžius\|XVI a.]] arba [[XIX amžius\|XIX a.]]), vieta (pvz., [[Baltijos jūra]]), bausmės trukmė (pvz., 1000 [[Metai\|metų]]), bausmė (pvz., debesyse sklandyti) ir t. t. eilutė 7 ⟶ 8: Žinomiausia versija pasakoja apie kapitoną Vanderdekeną, plaukusį ties [[Gerosios vilties iškyšulys\|Gerosios Vilties iškyšuliu]], kai jo laivas papuolė į didžiulę audrą. Keleivių tarpe kilo panika, jie maldavo kapitoną pasukti į saugų uostą, bet pamišėlis jūrininkas tik pasijuokė iš jų, prisirišo prie vairo ir pradėjo dainuoti šventvagiškas [[Daina\|dainas]]. Išsigandę jūreiviai bandė perimti laivo kontrolę į savo rankas, tačiau jų vadą Vanderdekenas išmetė už borto. Staiga prasisklaidė niūrūs debesys, denio priekis nušvito. Išniro ryškus [[Šviesa\|šviesos]] siluetas. Jis prakeikė Vanderdekeną iki paskutinio teismo dienos plaukioti jūromis lydint šėlstančioms audroms, sutiktiesiems nešant nelaimę už tai, kad pasišaipė iš kitų kančios. Jo maistu bus tik iki raudonumo įkaitusi [[geležis]] ir [[Tulžis\|tulžies]] sultys. Jo vieninteliu palydovu bus kajutės junga, ant kurio galvos augsią [[Ragas\|ragai]], žandikauliai bus stiprūs kaip [[Tigras\|tigro]], o [[oda]] šiurkšti kaip [[Ryklys\|ryklio]]. Tada šviesos siluetas dingo, o kartu su juo keleiviai ir visa įgula. Kapitonas Vanderdekenas ir junga buvo palikti likimo valiai. Pasakojama, kad laivas kilęs iš vietovės, esančios netoliese tuomet [[Nyderlandai\|Nyderlandų]] kolonijos Kapštato. [[1641]] m. laivo kapitonas šventvagiškai burnojęs prieš [[Dievas\|Dievą]], nenorėjęs paklusti [[Gamta\|gamtos]] jėgoms. Laivas buvo nubaustas ir nuo tol pasmerktas amžinai plaukioti prieš vėją [[Atlanto vandenynas\|Atlanto vandenyno]] pietuose prie Gerosios Vilties iškyšulio. Laivas – vaiduoklis neįprastas: jis gali plaukti be vėjo ir atsilaikyti prieš bet kokią audrą. Komandos nesimato arba ji pabunda tik nakčia. Pamatyti laivą – fantomą su [[Kraujas\|kraujo]] raudonumo burėmis ir juodu stiebu – blogas ženklas. Tai reiškė didelę nelaimę – laivo pražūtį.~~si istorija tikra~~ == Tikri įvykiai == eilutė 13 ⟶ 14: == Skrajojančio Olando tema mene == Žinomiausi grožinės literatūros kūriniai yra H. Heinės, V. Haufo, o [[1848]] m. įvyko [[Richardas Vagneris\|Richardo Vagnerio]] operos „Skrajojantis Olandas“ premjera. R. Vagnerio operoje Dalando laivą užklumpa baisi audra, pagaliau laivas randa prieglobstį. Šitoje vietoje išmeta inkarą ir Olando laivas (kuris vieną kartą šventvagiškai prisiekė nesiliausiąs plaukti aplink iškyšulį ir kuris iš tikrųjų buvo pasmerktas tai amžinai daryti). Bet kas septyneri metai Olandui galima išeiti į sausumą. Jei jis ten suras ištikimą [[Moteris\|moterį]], tai jis ir jo įgula bus išgelbėti. Jeigu moteriai nepavyks, tada ir ji bus amžiams prakeikta, o Olandas privalės toliau plaukioti jūromis iki paskutinio teismo dienos. Po septynerių metų Olandas susitinka Dalandą ir nepaisant visko prašo jo dukters Zentos rankos. Dalandas, kuriam Olando lobiai padarė įspūdį, duoda sutikimą. Jaunas medžiotojas Erikas myli Zentą, bet ši susižavi Olandu ir nori išpirkti jo kaltę. Abu pamilsta vienas kitą, tačiau Erikas primena Zentai, kokia ji buvo jam prielanki anksčiau. Olandas slapta pasiklauso pokalbio ir nusprendžia, jog Zenta nebus jam ištikima. Gelbėdamas ją nuo prakeikimo, jis papasakoja apie savo prakeikimą ir skuba į savo laivą. Moteris jį vejasi, ir norėdama įrodyti ištikimybę, šoka nuo uolos. Išvaduotas Olando laivas išnyksta, o iš vandens į dangų pakyla Olando ir Zentos sielos. {{Commons\|Category:Shipwrecks\|no=T}}

Skrajojantis Olandas: Skirtumas tarp puslapio versijų