Ispanijos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 143 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
n.
(Naujas puslapis: {{inuse}} '''Ispanijos imperija''' ({{es|Imperio Español}}) - XVI-XIX a. gyvavusi kolonijinė valstybė, valdžiusi įvairias teritorijas visame pasaulyje, ypač Vakarų pusrutu...)
 
(n.)
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 400px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
{{inuse}}
|-
'''Ispanijos imperija''' ({{es|Imperio Español}}) - XVI-XIX a. gyvavusi kolonijinė valstybė, valdžiusi įvairias teritorijas visame pasaulyje, ypač Vakarų pusrutulyje. Ispanija kolonijine valstybe tapo XV-XIV a. atlikusi eilę labai reikšmingų geografinių atradimų ir užvaldžiusi daugelį atrastų kraštų. Savo klestėjimo laikotarpiu Ispanijos imperija buvo viena galingiausių valstybių pasaulyje.
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#000080; text-align:center; color: white; font-size: medium;" |Kolonijinė imperija:<br />'''Ispanijos kolonijinė imperija'''
|- align="center"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Spanish Empire Anachronous 0.PNG|400px|Anachronistinis Ispanijos imperijos žemėlapis.]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
| '''Vėliava'''
| [[Vaizdas:Flag of New Spain.svg|70px]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Metropolija'''
| [[Ispanija]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Svarbiausi regionai'''
| [[Lotynų Amerika]], [[Šiaurės Afrika]], [[Filipinai]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Laikotarpis'''
| [[XVI a.|XVI]]–[[XIX a.]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Likusios kolonijos'''
| nėra
|}
'''Ispanijos imperija''' ({{es|Imperio Español}}) – -[[XVI a.|XVI-]]–[[XIX a.]] gyvavusi kolonijinė valstybė, valdžiusi įvairias teritorijas visame pasaulyje, ypač [[Vakarų pusrutulis|Vakarų pusrutulyje]]. [[Ispanija]] kolonijine valstybe tapo XV-XIVXV–XIV a. atlikusi eilę labai reikšmingų [[didieji geografiniai atradimai|geografinių atradimų]] ir užvaldžiusi daugelį atrastų kraštų. Savo klestėjimo laikotarpiu Ispanijos imperija buvo viena galingiausių valstybių pasaulyje.
 
== Susikūrimas ==
XV a. kaimyninė Portugalija, Henriko Jūrininko vadovaujama pradėjo gretimų Afrikos pakrančių ir salų tyrinėjimą ir kolonizaciją. Ispanai įsijungė į kovą dėl šių žemių. 1402 m. jie pradėjo Kanarų salų, apgyvendintų gvančių, užkariavimą. XV a. pab. susivienijusios Kastilijos ir Aragono karalystės nugalėjo Kordobos kalifatą ir davė pradžią Ispanijos valstybei bei jos plėtrai. 1492 m. italų kilmės jūrininkas Kristupas Kolumbas, gavęs karalienės Izabelės I paramą, išplaukė į vakarus ieškodamas Azijos, bet pasiekė Karibų salas. 1493 m. popiežiaus Aleksandro VI bule ''Inter caetera'' visos žemės 100 lygų į pietus ir vakarus nuo Azorų bei Žaliojo Kyšulio salų buvo paskelbtos Ispanijos nuosavybe. Taip Ispanija įgijo teisę į milžiniškas, jai tuo metu dar nežinomas, teritorijas. 1494 m. buvo sudaryta Tordesilijo sutartis su Portugalija, pagal kurią portugalų valdos išplėstos 370 lygų, skaičiuojant nuo Žaliojo Kyšulio salų (taip portugalams atiteko rytų Brazilija). 1506 m. ši sutartis patvirtinta popiežiaus bule ''Ea quae pro bono pacis''. XV-XVI a. vykusiuose Italijos karuose Ispanija sugebėjo išlaikyti savo įtaką Italijoje ir atrėmė Prancūzijos atakas.
 
[[XV a.]] kaimyninė [[Portugalija]], [[Henrikas Jūrininkas|Henriko Jūrininko]] vadovaujama pradėjo gretimų [[Afrika|Afrikos]] pakrančių ir salų tyrinėjimą ir kolonizaciją. Ispanai įsijungė į kovą dėl šių žemių. [[1402 ]] m. jie pradėjo [[Kanarai|Kanarų salų]], apgyvendintų [[gvančiai|gvančių]], užkariavimą. XV a. pab. susivienijusios [[Kastilija|Kastilijos]] ir [[Aragono karalystėskaralystė]]s nugalėjo [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifatą]] ir davė pradžią Ispanijos valstybei bei jos plėtrai. [[1492 ]] m. italų kilmės jūrininkas [[Kristupas Kolumbas]], gavęs karalienės [[Izabelė I|Izabelės I]] paramą, išplaukė į vakarus ieškodamas Azijos, bet pasiekė [[Karibų salos|Karibų salas]]. [[1493 ]] m. popiežiaus [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]] bule ''Inter caetera'' visos žemės 100 [[lyga|lygų]] į pietus ir vakarus nuo [[Azorai|Azorų]] bei [[Kabo Verdė|Žaliojo Kyšulio salų]] buvo paskelbtos Ispanijos nuosavybe. Taip Ispanija įgijo teisę į milžiniškas, jai tuo metu dar nežinomas, teritorijas. [[1494 ]] m. buvo sudaryta [[Tordesilijo sutartis]] su Portugalija, pagal kurią portugalų valdos išplėstos 370 lygų, skaičiuojant nuo Žaliojo Kyšulio salų (taip portugalams atiteko rytų [[Brazilija]]). [[1506 ]] m. ši sutartis patvirtinta popiežiaus bule ''Ea quae pro bono pacis''. XV-XVIXV–XVI a. vykusiuose Italijos karuose Ispanija sugebėjo išlaikyti savo įtaką Italijoje ir atrėmė Prancūzijos atakas.
Nuo XVI a. pradžios ispanai pradėjo Amerikos žemyno kolonizaciją. Viena po kitos siunčiamos ekpedicijos, vadovaujamos įvairių konkistadorų, tyrinėjo žemyną, palaipsniui užkariavo ten gyvenusias tautas, kūrė miestus, grobė indėnų turtus. 1521 m. Ernanas Kortesas užkariavo Meksiką, buvo sukurta Naujosios Ispanijos vicekaralystė. 1524 m. kolonijų reikalams tvarkyti sudaryta Indijų Taryba. 1532 m. ispanai užkariavo kitą galingą Amerikos valstybę - Inkų imperiją. Per XVI a. Ispanijos imperija užvaldė praktiškai visą Ameriką nuo Floridos ir Kalifornijos šiaurėje iki Patagonijos pietuose (išskyrus portugalų Braziliją), tiesa, Čilėje konkistadorai susidūrė su nuožmiu mapučių pasipriešinimu.
 
[[Vaizdas:Christopher Columbus9.jpg|thumb|left|250px|Kolumbo priėmimas po atradimo]]
1522 m. su Ispanijos laivynu plaukęs Fernandas Magelanas pasiekė Filipinus. Nors jis ten žuvo, ispanai tęsė Filipinų ir aplinkinių teritorijų kolonizaciją. Kuomet ispanai bandė užimti Molukus, jie susidūrė su portugalais. 1529 m. buvo sudaryta Saragosos sutartis, pagal kurią nustatytos rytinės Tordesilijo sutarties numaytos ribos. Ispanijos žinioje atsidūrė Okeanijos salos ir Filipinai (nors iš tiesų pagal tikslią ribą Filipinai būtų turėję likti Portugalijai). 1565 m. [[Miguel López de Legazpi|Migelis Lopesas de Legaspis]] įkūrė koloniją Filipinuose, Manila tapo svarbiu prekybiniu centru, per kurį į Europą buvo gabenamas Meksikos auksas. Į Ispanijos imperiją vėliau pakliuvo ir Guamas, Marianos, Karolinų salos.
 
== Plėtra ==
XVI a. pr. ispanai užkariavo keletą svarbių Šiaurės Afrikos uostų - [[Mers El Kebiras|Masalkivirą]], Penjon de Veles de la Gomerą, Oraną, Alžyrą, Bedžają, Tripolį. Tačiau Ispanijos imperijos dominavimas pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje buvo trumpalaikis - netrukus šias teritorijas atkovojo osmanai.
 
Nuo [[XVI a.]] pradžios ispanai pradėjo [[Ispanijos kolonijos Amerikoje|Amerikos žemyno kolonizaciją]]. Viena po kitos siunčiamos ekpedicijosekspedicijos, vadovaujamos įvairių [[konkistadorai|konkistadorų]], tyrinėjo žemyną, palaipsniui užkariavo ten gyvenusias tautas, kūrė miestus, grobė indėnų turtus. [[1521 ]] m. [[Ernanas Kortesas]] užkariavo [[Meksika|Meksiką]], buvo sukurta [[Naujosios Ispanijos vicekaralystė]]. [[1524 ]] m. kolonijų reikalams tvarkyti sudaryta [[Indijų Taryba]]. [[1532 ]] m. ispanai užkariavo kitą galingą Amerikos valstybę – -[[Inkų imperija|Inkų imperiją]]. Per XVI a. Ispanijos imperija užvaldė praktiškai visą Ameriką nuo [[Florida|Floridos]] ir [[Kalifornija|Kalifornijos]] šiaurėje iki [[Patagonija|Patagonijos]] pietuose (išskyrus portugalų Braziliją), tiesa, Čilėje[[Čilė]]je konkistadorai susidūrė su nuožmiu [[mapučiai|mapučių]] pasipriešinimu.
Valdant Habsburgų dinastijai, buvo Ispanijos imperijos aukso amžius. Popiežiaus remiama Ispanija aktyviai kovojo prieš tuo metu Europoje plintačią reformaciją, o gausios pajamos iš užjūrio kolonijų lėmė finansinį klestėjimą. Ispanijos imperija buvo įvardinta "imperija, kurioje saulė niekad nenusileidžia". Klestėjo barokinė architektūra, bažnytinis menas. Habsburgams pavyko nugalėti ir pažaboti Prancūziją, apginti Italiją nuo osmanų antpuolių, sustabdyti reformacijos plitimą pietinėje Europoje. 1581 m. Pilypas II tapo Portugalijos karaliumi.
 
[[1522 ]] m. su Ispanijos laivynu plaukęs [[Fernandas Magelanas]] pasiekė [[Filipinai|Filipinus]]. Nors jis ten žuvo, ispanai tęsė Filipinų ir aplinkinių teritorijų kolonizaciją. Kuomet ispanai bandė užimti [[Molukai|Molukus]], jie susidūrė su portugalais. [[1529 ]] m. buvo sudaryta [[Saragosos sutartis]], pagal kurią nustatytos rytinės, Tordesilijo sutarties numaytosnumatytos, ribos. Ispanijos žinioje atsidūrė [[Okeanija|Okeanijos]] salos ir Filipinai (nors iš tiesų pagal tikslią ribą Filipinai būtų turėję likti Portugalijai). [[1565 ]] m. [[Miguel López de Legazpi|Migelis Lopesas de Legaspis]] įkūrė koloniją Filipinuose, [[Manila]] tapo svarbiu prekybiniu centru, per kurį į Europą buvo gabenamas Meksikos auksas. Į Ispanijos imperiją vėliau pakliuvo ir [[Guamas]], [[Marianų salos|Marianos]], [[Karolinų salos]].
Tačiau Ispanijos imperijos reikalai XVI a. pab. ėmė blogėti - Ispanijos Nyderlandai sukilo, juos parėmė Anglija, todėl Ispanija įsivėlė į karą su Anglija. Dėl rėmimosi vien iš kolonijų gaunamomis žaliavomis (auksu, sidabru, prieskoniais) Ispanija menkai vystė savo ekonomiką, be to, taurieji metalai greitai nuvertėjo, todėl šalis patyrė finansinį nuosmūkį. Kolonijos ir prekybiniai laivai buvo nuolat puldinėjami piratų. Negana to, šalis smarkiai nukentėjo nuo maro. 1598 m. Ispanija sudarė taiką su Prancūzija, o 1604 m. - su Anglija ir pabandė numalšinti Nyderlandų sukilimą. Ispanijos imperija pasiekė taikos laikotarpį - ''Pax Hispanica''. Per tą laiką šalis sugebėjo finansiškai sustiprėti. Į valdžią atėjus [[Pilypas IV (Ispanija)|Pilypui IV]] vėl prasidėjo karingas laikotarpis - prasidėjo naujas karas su Nyderlandais. Ispanai siekė sutriuškinti olandus, kurie nuolat veikė prieš Habsburgus, platino protestantizmą ir finansiškai pirmavo prieš ispanų ir portugalų prekybininkus. Tačiau Prancūzija, valdant Liudvikui XIII ir kardinolui Rišeljė, rėmė Nyderlandus ir siekė nugalėti Habsburgus. 1643 m. prancūzai laimėjo Rokrua mūšį prieš ispanus. Jis dažnai laikomas Ispanijos aukso amžiaus pabaiga. Remiami prancūzų, prieš ispanus netrukus sukilo Portugalija, Katalonija ir Neapolio karalystė. 1648 m. baigėsi trisdešimtmetis karas, ir Ispanija Vestfalijos taika pripažino Nyderlandų nepriklausomybę. Tačiau nors ir labai nukentėjusi, Ispanijos imperija atkovojo Kataloniją su Neapoliu ir 1659 m. sudarė Pirėnų taiką su Prancūzija. 1668 m. ispanai buvo priversti pripažinti Portugalijos nepriklausomybę. Po devynerių metų karo Ispanija prarado Prancūzijai paskutines savo valdas Nyderlanduose. XVII a. Ispanijos imperija atsidūrė stagnacijoje - kitose Europos šalyse vyko ekonominės, socialinės revoliucijos, aplenkusios Ispaniją.
 
XVI a. pr. ispanai užkariavo keletą svarbių [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]] uostų - – [[Mers El Kebiras|Masalkivirą]], [[Penjon de Veles de la Gomera|Penjon de Veles de la Gomerą]], [[Oranas|Oraną]], [[Alžyras (miestas)|Alžyrą]], [[Bedžaja|Bedžają]], [[Tripolis|Tripolį]]. Tačiau Ispanijos imperijos dominavimas pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje buvo trumpalaikis - – netrukus šias teritorijas atkovojo [[osmanai]].
XVIII a. pr. kilo Ispanijos įpėdinystės karas ir šalį pradėjo valdyti Burbonai. Naujasis karalius Pilypas V išsaugojo Ispanijos užjūrio imperiją, bet neteko praktiškai visų valdų Europoje - Neapolio, Milano, Sardinijos, Sicilijos, Savojos, Gibraltaro. Ispanai pabandė atgauti prarastas teritorijas, bet buvo sutriuškinti britų laivyno. Tuomet Burbonai nusprendė labiau įtvirtinti savo valdžią Amerikoje ir panaikino ten veikiančias pusiau autonomiškas jėzuitų misijas, buvo pakeista administracinė kolonijų sąranga, sudaryta nauja La Platos vicekaralystė, labiau rūpintasi laivyno apsauga nuo piratų, pradėta kovoti prieš kontrabandą, sukčiavimą. Tai sukėlė sukilimų bangą Amerikoje (Tupak Amaru II, komunerų).
 
== Klestėjimas ==
Naujos reformos leido vėl pasiekti finasinį stabilumą, Ispanijoje prasidėjo industrializacijos procesai, vėl pakilo tauriųjų metalų vertė. Nepaisant to, šalis ženkliai atsiliko nuo kitų to meto Europos galingųjų šalių. Pasitikėjimo suteikė atremti britų antpuoliai (1741 m. laimėtas Kartachenos mūšis), atkovotas Neapolis ir Sicilija. 1750 m. buvo sudaryta Madrido sutartis, pagal kurią įtvirtintos Portugalijos ir Ispanijos imperijų ribos Amerikoje. Ispanai tebemėgino išplėsti savo imperiją ir kariavo su britais dėl įvairių žemių Šiaurės Amerikoje.
[[Vaizdas:Habsburg Map 1547.jpg|thumb|250px|Habsburgų valdos Europoje 1547 m.]]
 
Valdant [[Habsburgų dinastijaidinastija]]i, buvo Ispanijos imperijos aukso amžius. Popiežiaus remiama Ispanija aktyviai kovojo prieš tuo metu Europoje plintačiąplintančią [[reformacija|reformaciją]], o gausios pajamos iš užjūrio kolonijų lėmė finansinį klestėjimą. Ispanijos imperija buvo įvardinta "imperija„imperija, kurioje saulė niekad nenusileidžia"nenusileidžia“. Klestėjo barokinė architektūra, bažnytinis menas. Habsburgams pavyko nugalėti ir pažaboti [[Prancūzija|Prancūziją]], apginti [[Italija|Italiją]] nuo osmanų antpuolių, sustabdyti reformacijos plitimą pietinėje Europoje. [[1581 ]] m. [[Pilypas II Habsburgas]] tapo Portugalijos karaliumi.
XIX a. tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija. 1805 m. Trafalgaro mūšyje anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o 1808 m. Napoleonas įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje - pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. 1806 m. britai pabandė užimti La Platą, o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę (Gegužės revoliucija). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno "išvaduotojai" kaip Simonas Bolivaras, Chosė de San Martinas, [[Francisco de Miranda|Fransiskas de Miranda]], [[José Gervasio Artigas|Chosė Artigasas]] ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo įdėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas - rojalistus. Be to, iškilusios Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje - pasiliko tik Kuba ir Puerto Rikas.
 
== Nuosmūkis ==
 
Tačiau Ispanijos imperijos reikalai XVI a. pab. ėmė blogėti – - [[Ispanijos Nyderlandai]] sukilo, juos parėmė [[Anglija]], todėl Ispanija įsivėlė į karą su Anglija. Dėl rėmimosi vien iš kolonijų gaunamomis žaliavomis (auksu, sidabru, prieskoniais) Ispanija menkai vystė savo ekonomiką, be to, taurieji metalai greitai nuvertėjo, todėl šalis patyrė finansinį nuosmūkįnuosmukį. Kolonijos ir prekybiniai laivai buvo nuolat puldinėjami [[piratai|piratų]]. Negana to, šalis smarkiai nukentėjo nuo [[maras|maro]]. [[1598 ]] m. Ispanija sudarė taiką su Prancūzija, o [[1604 ]] m. - – su Anglija ir pabandė numalšinti Nyderlandų sukilimą. Ispanijos imperija pasiekė taikos laikotarpį - – ''Pax Hispanica''. Per tą laiką šalis sugebėjo finansiškai sustiprėti. Į valdžią atėjus [[Pilypas IV (Ispanija)|Pilypui IV]] vėl prasidėjo karingas laikotarpis - – prasidėjo naujas karas su Nyderlandais. Ispanai siekė sutriuškinti olandus, kurie nuolat veikė prieš Habsburgus, platino protestantizmą ir finansiškai pirmavo prieš ispanų ir portugalų prekybininkus. Tačiau Prancūzija, valdant [[Liudvikas XIII|Liudvikui XIII]] ir kardinolui [[Rišeljė]], rėmė Nyderlandus ir siekė nugalėti Habsburgus. 1643 [[164]]3 m. prancūzai laimėjo [[Rokrua mūšis|Rokrua mūšį]] prieš ispanus. Jis dažnai laikomas Ispanijos aukso amžiaus pabaiga. Remiami prancūzų, prieš ispanus netrukus sukilo Portugalija, [[Katalonija]] ir [[Neapolio karalystė]]. [[1648 ]] m. baigėsi [[trisdešimtmetis karas]], ir Ispanija [[Vestfalijos taika]] pripažino Nyderlandų nepriklausomybę. Tačiau nors ir labai nukentėjusi, Ispanijos imperija atkovojo Kataloniją su Neapoliu ir [[1659 ]] m. sudarė [[Pirėnų taika|Pirėnų taiką]] su Prancūzija. [[1668 ]] m. ispanai buvo priversti pripažinti Portugalijos nepriklausomybę. Po devynerių metų karo Ispanija prarado Prancūzijai paskutines savo valdas Nyderlanduose. [[XVII a.]] Ispanijos imperija atsidūrė stagnacijoje - – kitose Europos šalyse vyko ekonominės, socialinės revoliucijosreformos, aplenkusios Ispaniją.
 
== Burbonų era ==
 
[[XVIII a.]] pr. kilo Ispanijos įpėdinystės karas ir šalį pradėjo valdyti [[Burbonai]]. Naujasis karalius [[Pilypas V]] išsaugojo Ispanijos užjūrio imperiją, bet neteko praktiškai visų valdų Europoje - – Neapolio, [[Milano hercogystė|Milano]], [[Sardinijos karalystė|Sardinijos]], [[Sicilijos karalystė|Sicilijos]], [[Savojos grafystė|Savojos]], [[Gibraltaras|Gibraltaro]]. Ispanai pabandė atgauti prarastas teritorijas, bet buvo sutriuškinti britų laivyno. Tuomet Burbonai nusprendė labiau įtvirtinti savo valdžią Amerikoje ir panaikino ten veikiančias pusiau autonomiškas [[jėzuitų gvaranių redukcijos|jėzuitų misijas]], buvo pakeista administracinė kolonijų sąranga, sudaryta nauja [[La Platos vicekaralystė]], labiau rūpintasi laivyno apsauga nuo piratų, pradėta kovoti prieš kontrabandą, sukčiavimą. Tai sukėlė sukilimų bangą Amerikoje ([[Tupak Amaru II]], komunerų).
 
Naujos reformos leido vėl pasiekti finasinįfinansinį stabilumą, Ispanijoje prasidėjo industrializacijos procesai, vėl pakilo tauriųjų metalų vertė. Nepaisant to, šalis ženkliai atsiliko nuo kitų to meto Europos galingųjų šalių. Pasitikėjimo suteikė atremti britų antpuoliai ([[1741 ]] m. laimėtas Kartachenos mūšis), atkovotas Neapolis ir Sicilija. [[1750 ]] m. buvo sudaryta [[Madrido sutartis]], pagal kurią įtvirtintos Portugalijos ir Ispanijos imperijų ribos Amerikoje. Ispanai tebemėgino išplėsti savo imperiją ir kariavo su britais dėl įvairių žemių Šiaurės Amerikoje.
 
== Žlugimas ==
[[Vaizdas:Trafalgar2.jpg|thumb|left|250px|Trafalgaro mūšis]]
 
[[XIX a.]] tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija. [[1805 ]] m. [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]] anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o [[1808 ]] m. [[Napoleonas]] įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje - – pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. [[1806 ]] m. britai pabandė užimti [[La Plata (estuarija)|La Platą]], o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę ([[Gegužės revoliucija]]). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno "išvaduotojai"„išvaduotojai“ kaip [[Simonas Bolivaras]], [[Chosė de San Martinas]], [[Francisco de Miranda|Fransiskas de Miranda]], [[José Gervasio Artigas|Chosė Artigasas]] ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo įdėjasidėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas - – rojalistus. Be to, iškilusios [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje - – pasiliko tik [[Kuba]] ir [[Puerto Rikas]]. Imperijos pabaigą galima laikyti [[1898]] m. įvykusį [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos-Amerikos karą]] – po jo Kuba paskelbė nespriklausomybę, o Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas parduoti JAV.
 
Į XX a. Ispanija žengė teturėdama kelias kolonijas Afrikoje – [[Rio Munis|Rio Munį]] su [[Biokas|Fernando Po]] (vėliau sudaryta [[Ispanijos Gvinėja]]), [[Ispanijos Marokas|Ispanijos Maroką]] bei [[Ispanijos Sachara|Ispanijos Sacharą]]. Dėl pastarųjų kolonijų ispanai nuolat kariavo su marokiečiais, ir [[1956]] m. [[Prancūzijos Marokas|Prancūzų Marokui]] tapus nepriklausomu, nepriklausomybę paskelbė ir Ispanijos Marokas. Tik [[Seuta|Seutos]] ir [[Melilja|Meliljos]] eksklavai išliko Ispanijos valdoje. [[1968]] m. nepriklausomybę paskelbė [[Pusiaujo Gvinėja]], o [[1976]] m. ispanai pasitraukė iš [[Vakarų Sachara|Vakarų Sacharos]]. Dabar Ispanijai tebepriklausantys Kanarai ir Seuta su Melilja laikomi integralia Ispanijos dalimi.
 
== Palikimas ==
 
Ispanijos imperijos dėka [[ispanų kalba]] tapo viena iš pasaulinių kalbų, ispanų kultūra tapo vienu pagrindinių [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] kultūros pagrindų. Taip pat šios imperijos dėka išsilaikė ir Amerikoje bei Filipinuose buvo išplatinta [[katalikybė]]. Ispanai buvo vieni globalaus [[imperializmas|imperializmo]] ir [[kolonializmas|kolonializmo]] pradininkų pasaulyje, pradėjo pasaulinę prekybą, į Senąjį pasaulį atvežė daug svarbių kultūrinių augalų.
 
[[Kategorija:Ispanijos kolonijinė imperija| ]]
 
[[en:Spanish_Empire]]