Isyk Kulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 689 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
praplečiu iš en, ru vikipedijų
S (r2.6.4) (robotas Keičiama: az:İsıkgöl)
(praplečiu iš en, ru vikipedijų)
| didgylis = 668/702
| turis = 1738
| iteka = >5080 upių (Džeralganas, TiupasTijupas ir kt.)
| isteka =
| vikiteka = Category:Issyk Kul
}}
'''Isyk Kulis''' ({{ky|Ысык көл}}, {{ru|Иссык-Куль}})  – didžiausias [[Kirgizija|Kirgizijos]] ežeras. Tai nenuotakus, pusiau sūrus ežeras, esantis šiaurės rytų [[Kirgizija|Kirgizijoje]], [[Tian Šanis|Tian Šanio]] kalnuose, 1606 1609 m aukštyje virš jūros lygio. Pavadinimas [[Kirgizų kalba|kirgizų kalboje]] reiškia „karštas vanduo“ ir atspindi pagrindinę ežero savybę – jis neužšąla visus metus. Švelnios žiemos ežero slėnyje, didelės šilumos atsargos vandens gilumoje ir sūrus vanduo neleidžia ežerui pasidengti ledu.
 
== Bendri duomenys ==
Ežeras tyvuliuoja šiaurės rytinėje šalies dalyje tarp šiaurinio [[Tian Šanis|Tian Šanio]] kalnagūbrių, [[Kungėjaus Alatau]] ir [[Terskėjaus Alatau]], 1609 (kitais duomenimis 1607) [[Metras|m]] aukštyje virš jūros lygio. Ežeras nenuotakus, į jį įteka apie 118 upių ir upelių. Didžiausi intakai yra iš rytų įtekantis [[Džergalanas]] ir [[Tijupas]]. Isyk Kulis yra vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir devintas pagal [[tūris|tūrį]] ežeras iš visų pasaulio ežerų. Krantai silpnai raižyti, gilios įlankos tik rytuose ir pietryčiuose. Vakarinėje dalyje arti ežero prateka [[Ču (upė)|Ču]] upė, kuri per pavasarinius potvynius kartais atiduoda dalį savo vandenų per Kutemaldos [[Kanalas|kanalą]]. Nors ežeras neturi ištakų, bet dalis hidrologų kelia [[Hipotezė|hipotezes]], kad ežero vanduo giliai po žeme persisunkia į tą pačią Ču upę. Vandens lygis Isyk Kulyje keičiasi ciklais (tai kyla, tai leidžiasi); ciklas įvyksta per keletą dešimtmečių. Vanduo sūrus (vandens mineralizacija - 5,90 ‰).
Tai vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir devintas pagal [[tūris|tūrį]] ežeras iš visų pasaulio ežerų. Ilgis 178 km, plotis iki 60 km. Gylis iki 668 m (kitais duomenimis iki 702 m). Krantai silpnai raižyti, gilios įlankos tik rytuose ir pietryčiuose.
 
Vandens tūris yra 1738 км³, plotas – 6236 km<sup>2</sup>, kranto ilgis – 688 km, vidutinis gylis – 278 m, giliausia vieta siekia 702 m (kitais duomenimis iki 668 m). Isyk Kulio ilgis nuo rytų iki vakarų lygi 182 km, iš pietų į šiaurę – 58 km. Isyk Kulis yra vienas iš skaidriausių ežerų pasaulyje.
Į Isyk Kulį įteka virš 50 upių, iš jų didžiausios Džergalanas ir Tiupas. Žiemą neužšąla.
 
[[Vaizdas:Issyk-Kul South Shore Aug 2006.JPG|thumb|300px|Pietinis ežero krantas (2006)]]
Žvejyba ([[sazanai]], [[kuoja|kuojos]], [[azijinės priekalnių ūsuotės]]). Laivyba. Pagrindiniai uostai – [[Karakolas]] (buv. Prževalskas), [[Balykčai]] (buv. Rybačis). Ežero pakrantėje įsikūrę nemažai balneoklimatinių kurortų (Aksu, [[Čolponata]], Džergalanas ir kt.)<ref>{{GEC|176}}</ref>.
 
Klimatas šalia ežero yra vidutinis jūrinis. Ežeras švelnina [[Akvatorija|akvatorijos]] klimatą. Vidutinė temperatūra sausį nuo -6°C iki -2°C šalčio, liepą – 17°C šilumos.
 
Administraciniu požiūriu ežeras priklauso Kirgizijos [[Isyk Kulio sritis|Isyk Kulio sričiai]].
 
ŽvejybaEžere vykdoma žvejyba ([[sazanai]], [[kuoja|kuojos]], [[azijinės priekalnių ūsuotės]])., Laivybalaivyba. Pagrindiniai uostai  – [[Karakolas]] (buv. Prževalskas), [[BalykčaiBalykči]] (buv. Rybačis). Ežero pakrantėje įsikūrę nemažai balneoklimatinių kurortų (Aksu, [[Čolponata]], Džergalanas ir kt.)<ref>{{GEC|176}}</ref>.
 
== Istorija ==
Pirmieji faktai apie Isyk Kulį randami [[Kinija|kinų]] metraščiuose II amžiuje prieš mūsų erą. Vėliau ežeras buvo poilsio vieta [[Šilko kelias|Šilko kelio]] keliautojams iš [[Tolimieji Rytai|Tolimųjų Rytų]] į [[Europa|Europą]]. Daugelis istorikų mano, kad būtent nuo ežero išplito [[Juodoji mirtis|Juodąja mirtimi]] pavadinta [[pandemija]].
 
Moksliniai ežero tyrimai prasidėjo tik XIX amžiuje, kuriuos atliko rusų geografas [[Nikolajus Prževalskis]].
 
[[Kirgizijos ir Rusijos slavų universitetas|Kirgizijos ir Rusijos slavų universiteto]] [[2006]] metais surengta archeologinė ekspedicija, vadovaujama Vladimiro Ploskio, ant ežero dugno surado nežinomą senovinę civilizaciją, kuri egzistavo prieš 2500 metų.<ref>[http://www.rian.ru/analytics/20061204/56413246-print.html Неизвестная древняя цивилизация на дне Иссык-Куля] // РИА «Новости», 4 декабря 2006</ref>
 
== Turizmas==
Isyk Kulio ežeras yra pagrindinis turizmo objektas Kirgizijoje. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] laikais ežeras buvo populiari poilsio vieta, pakrantėje buvo įsikūrę nemažai sanatorijų, balneoklimatinių kurortų<ref>{{GEC|176}}</ref> ir kitokių poilsio vietų, daugiausia šiauriniame ežero krante aplink [[Čolpon Ata]] miestą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dauguma jų išgyveno sunkius laikus arba žlugo, bet paskutiniu metu viešbučių kompleksai atnaujinami, įkuriamos naujos poilsio vietos, tad sveikatingumo ir poilsio vietų daugėja. Kitos populiarios turizmo vietos yra [[Karakolas|Karakolo]] miestas ir Bosteri, Sary Oj, Čon Sary Oj ir Tamči kurortiniai miesteliai, taip pat [[Džety Oguzas|Džety Oguzo]] tarpeklis.
 
Didžioji dalis turistų, atvykstančių prie Isyk Kulio ežerio, yra Kirgizijos arba kaimyninių šalių gyventojai.
 
== Ekologija ==
===Saugomos teritorijos===
Pirmas [[rezervatas]] Kirgizijoje buvo Isyk Kulio rezervatas, įsteigtas 1948 metais. Jo tikslas yra apsaugoti vietinį kraštovaizdį ir [[Vandens paukščiai|vandens paukščius]]. 1975 metais jis buvo įtrauktas į [[Ramsaro konvencija|Ramsaro]] vietų sąrašą. 2000 metais visa Isyk Kulio sritis buvo įtraukta į [[UNESCO]] pasaulinį biosferos draustinių sąrašą.
===Žuvys===
Ežeras turi didelę [[Endeminė rūšis|endeminę]] žuvų populiaciją. Kai kurios žuvys, iš kurių keturios endeminės, yra grėsmingai nykstančios. Žuvims pavojų kelia per intensyvi žvejyba, dviejų [[Introdukuotos rūšys|introdukuotų rūšių]] plėšrumas, žuvų išteklių atkūrimo žuvų jaunikliais iš dirbtinio auginimo vietų nutraukimas. Keturios žuvų rūšys yra įtrauktos į Kirgizijos [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]]. Kitos endeminės rūšys taip pat yra pavojuje dėl žvejybos arba netiesiogiai, keičiantis ežero ekosistemos balansui.
 
Tuo tarpu [[sevaninė lašiša]], introdukuota ežere iš [[Armėnija|Armėnijoje]] esančio [[Sevanas (ežeras)|Sevano ežero]], jame prigijo, išstumdama vietines rūšis. Nors savo Sevano ežere ji nyksta, Isyk Kulyje rūšis turi didesnius šansus išlikti.
 
== Šaltiniai ==
6 867

pakeitimai