Vėžliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildau vėžlių evoliucija |
|||
Eilutė 26:
[[Europa|Europoje]] aptinkamos 3 augalėdės vėžlių rūšys sausumoje, 3 gėluose vandenyse gyvenančios ir 5 jūrinių vėžlių rūšys, gyvenančios [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio]] jūros pakrantėse. [[Lietuva|Lietuvoje]] gyvena vienintelė rūšis – [[balinis vėžlys]] (''Emys orbicularis''), kuris įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]<ref>[http://www.raudonojiknyga.lt/1_11_Ropliai-2.html Lietuvos Raudonoji knyga | Ropliai]</ref>.
== Vėžlių evoliucija ir sistematika ==
Pirmieji vėžlių protėviai manoma egzistavo [[Triasas|Triaso]] periodu prieš 220 milijonų metų. Jų šarvai, kurie stebėtinai išliko stabilia kūno dalimi visos evoliucijos metu, manoma išsivystė iš nugaros kaulų ir plačių šonkaulių kaulinių išaugų, kurie prasiplėtė ir suaugo į vieną formą, sudarydami šarvą. Šarvas suteikė apsaugą kiekvienu evoliucijos momentu, net tada, kai kaulinis šarvo komponentas dar nebuvo pilnai susiformavęs. Tokią teoriją sustiprina ir randamos pusiau šarvuoto gėlavandenio ir turinčio dantis ''[[Odontochelys semitestacea]]'' vėžlio [[fosilijos]] iš vėlyvojo Triaso periodo. ''Odontochelys'' turi pilnai susiformavusi [[Plastronas|plastroną]] ir nepilną karapkasą, panašų į dabartinių ankstyvojoje [[Embrionas|embriono]] stadijoje esančių vėžliukų.<ref>{{cite journal |author=Li C, Wu XC, Rieppel O, Wang LT, Zhao LJ |title=An ancestral turtle from the Late Triassic of southwestern China |journal=Nature |volume=456 |issue=7221 |pages=497–501 |year=2008 |month=November |pmid=19037315 |doi=10.1038/nature07533 |ref=harv }}</ref> Iki šio atradimo anksčiausiai žinomos vėžlių fosilijos buvo pilnai susiformavusi šarvą turinčios sausumos gyvūnų rūšys, nerodančios jokių požymių, kaip išsivystė ši neįprasta anatominė savybė. Iki vėlyvojo [[Jura|Juros]] periodo vėžlių fosilijos tapo dažnos ir vystymosi istorija iš fosilijų tapo lengviau skaitoma.
Konkretus protėvis kol kas ginčytinas. Buvo manoma, kad vėžliai yra vieninteliai išlikę ''[[Anapsidai|anapsidų]]'' evoliucinės atšakos atstovai, kuriam priklauso tokios grupės kaip [[prokolofonai]], ''[[millerettidae]]'', ''[[protorothyrididae]]'' ir ''[[pareiasauridae]]''. Visų anapsidų kaukolės neturi smilkinio plyšio, kai kiti [[amniotai]] tokį turi (nors pas [[Žinduoliai|žinduolius]] jis tapo [[Skruostinė atauga|skruostine atauga]]). Šie gyvūnai išnyko [[Permas|Permo]] ir Triaso periodais.<ref>{{cite web |url=http://www.ucmp.berkeley.edu/anapsids/procolophonoidea.html |title=Introduction to Procolophonoidea |publisher=Ucmp.berkeley.edu |date= |accessdate=2009-03-14}}</ref>
Visgi vėliau buvo iškelta teorija, kad anapsidų tipo kaukolė galėjo atsirasti dėl atbulinės evoliucijos, o ne iš anapsidų protėvių. Remiantis tokia teorija vėlesni morfologiniai filogenetiniai tyrimai tvirtai pastatė vėžlius tarp [[Diapsidai|diapsidų]], šiek tiek arčiau [[Žvynaropliai|žvynaroplių]] negu prie [[Archozaurai|archozaurų]].<ref name = "Rieppel">{{cite journal |author=Rieppel O, DeBraga M |title=Turtles as diapsid reptiles |journal=Nature |volume=384 |issue= 6608|pages=453–5 |year=1996 |doi=10.1038/384453a0 |ref=harv}}</ref> Visi molekuliniai tyrimai patvirtino vėžlių priklausomybę diapsidams. Kai kas vėžlius laiko archozaurais arba gimininga dabartinių archozaurų grupe.<ref name = "Mannen">{{Cite journal | last = Mannena | first = Hideyuki | authorlink = | coauthors = Li, Steven S. -L.
| title = Molecular evidence for a clade of turtles | journal = [[Molecular Phylogenetics and Evolution]] | volume = 13 | issue = 1
| pages = 144–148 | publisher = | location = | date = Oct. 1999 | url =
| doi = 10.1006/mpev.1999.0640 | pmid = 10508547}}</ref><ref name = "Zardoya">{{cite journal| last=Zardoya| first=R.| coauthors=Meyer, A.| year=1998|title=Complete mitochondrial genome suggests diapsid affinities of turtles| journal=[[Proceedings of the National Academy of Sciences|Proc Natl Acad Sci U S A]]| issn=0027-8424| volume=95| issue=24| pages=14226–14231| doi=10.1073/pnas.95.24.14226| pmid=9826682| pmc=24355| ref=harv}}</ref><ref name = "Iwabe">{{Cite journal | last = Iwabe | first = N. | authorlink =
| coauthors = Hara, Y.; Kumazawa, Y.; Shibamoto, K.; Saito, Y.; Miyata, T.; Katoh, K.
| title = Sister group relationship of turtles to the bird-crocodilian clade revealed by nuclear DNA-coded proteins
| journal = [[Molecular Biology and Evolution]] | volume = 22 | issue = 4 | pages = 810–813
| publisher = | location = | date = 2004-12-29 | url = http://mbe.oxfordjournals.org/content/22/4/810.long
| issn = | doi = 10.1093/molbev/msi075 | pmid = 15625185 | accessdate = 2010-12-31}}</ref><ref name = "Roos">{{Cite journal
| last = Roos | first = Jonas | authorlink = | coauthors = Aggarwal, Ramesh K.; Janke, Axel
| title = Extended mitogenomic phylogenetic analyses yield new insight into crocodylian evolution and their survival of the Cretaceous–Tertiary boundary
| journal = [[Molecular Phylogenetics and Evolution]] | volume = 45 | issue = 2 | pages = 663–673
| publisher = | location = | date = Nov. 2007 | url = | issn =
| doi = 10.1016/j.ympev.2007.06.018 | pmid = 17719245}}</ref><ref name = "Katsu">{{Cite journal
| last = Katsu | first = Y. | authorlink = | coauthors = Braun, E. L.; Guillette, L. J. Jr.; Iguchi, T.
| title = From reptilian phylogenomics to reptilian genomes: analyses of c-Jun and DJ-1 proto-oncogenes
| journal = Cytogenetic and Genome Research | volume = 127 | issue = 2–4 | pages = 79–93
| publisher = | location = | date = 2010-03-17 | url =
| issn = | doi = 10.1159/000297715 | pmid = 20234127
| last3 = Guillette}}</ref> Pakartotinė ankstesnių filogenetinių tyrimų analizė parodė, kad ankstesnis vėžlių priskyrimas anapsidams buvo padarytas dėl to, kad buvo tikima, jog jie priklauso šiai klasifikacijai (dauguma jų tyrė, kokie anapsidai jie yra) ir dėl to, kad fosilijos ir dabartiniai pavyzdžiai nebuvo pakankamai plačiai atrinkti [[Kladograma|kladogramos]] sudarymui. Manoma, kad ''Testudines'' išsišakojo iš diapsidų protėvių kažkur prieš 200 – 279 milijonus metų, nors diskusijos dar nėra nusistovėjusios.<ref name = "Rieppel"/><ref name = "Zardoya"/><ref>{{cite book|last=Benton|first=M. J.|coauthors=|authorlink=|title=[[Vertebrate Paleontology (Benton)|Vertebrate Paleontology]]|edition=2nd|publisher=Blackwell Science Ltd|location=London|year=2000|isbn=0-632-05614-2|series=}}, 3rd ed. 2004 ISBN 0-632-05637-1</ref>
Anksčiausiai žinomi vėžliai su pilnai susiformavusiu šarvu yra vėlyvaus Triaso periodo ''[[Proganochelys]]'' genties individai. Šios genties rūšys jau turėjo nemažai išsivysčiusių vėžlių bruožų ir greičiausiai turėjo nemažai evoliucionuojančių vėžlių protėvių dar daug milijonų metų prieš juos. Jie dar negalėjo paslėpti savo galvos į šarvo vidų (kaklas buvo labai ilgas) ir turėjo ilgą, dygliuotą, [[Klubakaulis|klubakaulyje]] pasibaigiančią uodegą. Kūno forma buvo panaši į ''[[ankylosauria]]'' dinozaurų, nors evoliucionavusi nepriklausomai.
[[Vaizdas:TURTLEFAMILYTREE.jpg|thumb|600px|Dviejų egzistuojančių vėžlių pobūrių lentelė. Parodytos ir išnykusios šiuose pobūriuose egzistavusios vėžlių grupės.]]
Vėžliai yra suskirstyti į du egzistuojančius pobūrius: [[slaptakakliai vėžliai]] (''Cryptodira'') ir [[šonakakliai vėžliai]] (''Pleurodira''). Slaptakaklių vėžlių grupė yra didesnė, jai priskiriami visi jūriniai ir sausumos vėžliai bei didžioji dalis gėlavandenių vėžlių. Šonakakliams vėžliams priskiriamos įvairios gėlavandenių vėžlių rūšys.
Pobūris. '''[[Slaptakakliai vėžliai]]''' (''Cryptodira'')
| |||