Juoduogis šeivamedis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vaizdas Koeh-127.jpg keičiamas Sambucus_nigra_-_Köhler–s_Medizinal-Pflanzen-127.jpg |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
Tai 4-6 m (retai iki 10 m) lapus metantis vešlus [[krūmas]] ar nedidelis [[medis]]. Jauno augalo [[žievė]] šviesiai pilka, vėliau patamsėja, atplaišėja. Ją dažnai apninka ''[[auricularia auricula-judae]]'' grybas. [[lapas|Lapai]] priešiniai, 10–30 cm ilgio, plunksniškai suskaldyti po 5-7 lapelius. Lapeliai 5–12 cm ilgio ir 3–5 cm pločio. [[žiedas|Žiedai]] gelsvi, susitelkę 10-25 cm skersmens [[kekė]]se, žiedelių skersmuo 5-6 mm. Žydi vidurvasarį. [[vaisius|Vaisiai]] – juodos, kekėse susitelkusios [[uoga|uogos]], sunokstančios vasaros gale-rudenį. Jomis minta įvairūs paukščiai, ypač [[juodagalvė devynbalsė|juodagalvės devynbalsės]].
Juoduogis šeivamedis auga įvairiose vietose, dažniausiai paunksmėse, kur derlinga dirva; Lietuvoje dažnas
Šeivamedis baltų (ypač [[prūsų mitologija|prūsų]]) mitologijoje buvo laikomas šventu medžiu. Tikėta, kad jį saugąs dievas [[Puškaitis]], o po medžiu gyvenantys monai [[barstukai]].
==Auginimas ir priežiūra==
Natūralios šio augalo augimvietės - derlingi, drėgnoki [[Miškas|miškai]], todėl panašios sąlygos jiems turėtų būti suteikiamos ir [[Sodyba|sodybose]] ar [[Želdynas|želdynuose]]. Sparčiai augančius, vešlius juoduogio šeivamedžio krūmus tinka sodindi vandens telkinių pakrantėse, neišvaizdiems [[Pastatas|pastatams]], [[Tvora|tvoroms]] ar kitiems objektams užmaskuoti.
Augalai pakankamai atsparūs šalčiams - tik esant šaltai [[Žiema|žiemai]] gali nušalti kai kurias šakos, bet jos greit atželia. Pakenčia užterštą [[Miestas|miestų]] orą, vidutiniškai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Tai gajūs augalai, greit atželia išlaužyti ar iškirsti.
Geriausia sodinti ne [[Vegetacija|vegetacijos]] metu. Pasodinus kurį laiką reikia gausiai laistyti. Dauginamas sėklomis, šakninėmis atžalomis ir atlankomis.
Norint išlaikyti dekoratyvumą, šeivamedį reikia genėti. Stiprus genėjimas ankstyvą [[Pavasaris|pavasarį]] skatina naujų ūglių augimą, augalas išlaiko gražią formą.
===Formos===
Yra įvairių formų: svyrančiomis [[Šaka|šakomis]] ir žvilgančiais bekočiais, giliai skiautėtais, netaisyklingai karpytais, geltonais, auksiškai geltonais lapeliais ar baltai dėmėtais, juostuotais [[Lapas|lapų]] pakraščiais.
Nors juoduogiai šeivamedžiai dažniausiai auga paunksmėse, spalvingesnės dekoratyvinės formos dažniau auginamos šviesesnėse vietose, nes margalapių formų lapai pavėsyje ne tokie ryškūs.
Populiariausia - geltonlapė forma ''Aurea''. Ši dekoratyvinė forma išvesta [[Anglija|Anglijoje]] ir greit paplito po visą [[Europa|Europą]]. ''Albovariegata'' - lapai gelsvai baltos spalvos, nors ir ne tokie ryškūs kaip ''Aurea''. Neretai Lietuvos želdiniuose pasitaikanti forma - karpytalapė ''Laciniata'', Vakarų Europoje auginama jau nuo [[XVII amžius|XVII a.]] vidurio. Yra ir daugiau juoduogių šeivamedžių formų, pvz. ''Viridis'', ''Aureovariegata'', ''Marginata'' ir kt.
==Vartojimas==
Visas augalas išskyrus žiedus ir uogas nuodingas (silpnai nuodingos ir uogų sėklos, taip pat nesunokusios uogos). Žiedai aromatingi, naudojami [[užpilas|užpilams]] taip pat iš jų ruošiami preparatai peršalimo gydymui.
Uogos valgomos, nors nėra gardžios. Dažniausiai iš jų gaminama [[uogienė]], [[želė]], [[vaisių vynas]], jų dedama į [[Pyragas|pyragus]], [[Tortas|tortus]].
Specifinio kvapo lapai naudojami atbaidyti muses nuo gyvulių. Darže tankiai ir giliai prismaigsčius šio augalo šakelių, šalinasi kai kurie kenkėjai, pvz. [[Serbentinės makštinės kandys|serbentinės kandys]], [[Kopūstinis baltukas|kopūstiniai baltukai]]. Nemėgsta kvapo ir kurmiai bei graužikai.
<gallery>
| |||