Senasis Daugėliškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1842]] m. dvaras laikė 104 karves, 68 prieauglius, 69 avis, 40 kiaulių. Dvare gyveno bei dirbo 81 žmogus: rezidentas, ekonomas, buhalteris, revizorius, raštininkas, felčeris, tiekėjas, raktininkas, sodininkas, virėjai, siuvėjai, audėjai, mezgėjai, pasiuntiniai, tarnai, šeši globojami našlaičiai. Jiems per metus išmokėdavo 1680 rublių sidabru. 100 rublių buvo skiriama dvaro išlaikomai vaistinei. Dvaras rėmė Daugėliškio (4 kunigai), Rimšės bei Seniškio bažnyčias, išmokėdamas joms po 400 rublių.

 

 

Daugėliškio bažnyčios požemiuose buvo saugojami Goštautų giminės sarkofagai. Kazimieras Konstantinas Pliateris, patikrinęs karstus, nuo vieno iš bažnyčioje palaidotų Goštautų piršto nuėmęs brangų, deimantais puoštą žiedą, padovanojo jį karaliui [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovui Augustui Poniatovskiui]] kaip brangią dovaną ir istorinę relikviją, įrodančią vietovės garsią praeitį kai [[1787]] m. lydėjo jį į susitikimą su [[Jekaterina II]] [[:en:Kaniv|Kaniove]] .

 

Kazimieras Konstantinas Pliateris mylėjo savo kraštą. Pagal jo valią jam mirus [[1807]] m. [[rugpjūčio 4]] d. jo širdis buvo palaidota Daugėliškio bažnyčioje, o kūnas – Kraslavos. Pabrėžtina, kad anuomet žmonių skrodimas dar buvo retenybė, o [[Vilniaus universitetas]] šioje srityje buvo pionierius, kurio auklėtinis daktaras [[Isai Frankas]] buvo Kazimiero Konstantino Pliaterio asmeninis konsultantas.

 

[[1812]] m. [[liepos 5]] d. prie Daugėliškio netoli [[Kačergiškė]]s įvyko kazokų susirėmimas su prancūzais. Daug gausesnės prancūzų kavalerijos pajėgos, remiamos pėstininkų ir artilerijos, puolė įsitvirtinusį 1-ąjį kazokų pulką, vadovaujamą gen. mjr. Barono F. K. Korfo. Mūšis vyko daugiau nei 3 valandas. Šiame mūšyje buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę vienas iš prancūzų vadų Kirchbergo princas.