20:55, 20 kovo 2012 versija taisyti 84.240.42.22 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:11, 20 kovo 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 052 keitimai rv Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:PBY Catalina.jpg\|thumb\|PBY Catalina]] '''Lėktuvas''' – sunkesnis už orą [[~~orlaivį~~orlaivis]], turintis [[variklis\|variklį]] ir keliamas [[Sparnas (Aviacija)\|sparnų]]. Lėktuvams priskiriami – [[viensparnis lėktuvas]], [[dvisparnis lėktuvas]] (biplanas), [[trisparnis lėktuvas]] (triplanas). Retais atvejais pasitaiko specifinių konstrukcijų, tokių kaip [[Northrop YB-49\|skrendantis sparnas]] ar sparnų neturintis [[skrendantis kūnas]]. Dažniausiai lėktuvai yra skirstomi į šias kategorijas: Eilutė 29: [[Vaizdas:De Havilland Comet RAF Museum Cosford.jpg\|thumb\|Comet 1, pirmasis keleivinis reaktyvinis lėktuvas ]] Anglas George Cayley (1773–1857 m.) yra laikomas modernaus lėktuvo kūrėju.<ref>http://www.aviation-history.com/early/cayley.htm</ref> [[1799]] m. jis suprojektavo lėktuvą, kuris buvo varomas traukos jėgos, o keliamas keliamosios jėgos. Vėliau būtent tokiu principu veikiančiu, tik jau su įmontuotu didesnę trauką sukuriančiu varikliu, broliai [[Broliai_Raitai\|Raitai]] sugebėjo pakilti į orą. Tai nutiko [[1903]] m. [[gruodžio 17]] d., nuo šios dienos lėktuvai tik tobulėjo. Gabriel Voisin [[1905]] m. [[Prancūzija\|Prancūzijoje]], [[Paryžius\|Paryžiuje]], Senos upėje išbando pirmąjį hidroplaną, lėktuvą kuris kyla nuo vandens paviršiaus. Pakilęs 15-10 m aukštyje sugebėjo nuskristi 600 metrų. Eilutė 44: [[1958]] m. pristatomas antrasis keleivinis reaktyvinis lėktuvas [[Boeing 707]], jis pasirodė esąs gerai sukonstruotas, modelio gamyba vyko net 21-erius metus, iki [[1979]] m. Pagaminta 1010 tokių lėktuvų. Skirtingos versijos galėjo gabenti skirtingus kiekius keleivių nuo 140 iki 202. Lėktuvą į orą kėlė 4 reaktyviniai varikliai. 1968–1969 m. pristatyti pirmieji keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai [[Concorde]] ir [[Tupolev_Tu-144\|TU-144]]. Tačiau dėl konstrukcinių bėdų masiškai neišpopuliarėjo, TU-144 aštunto dešimtmečio pabaigoje nustoti eksploatuoti, o Concorde po 2000 m. sudužusio lėktuvo, beje pirmojo, taip ir neatsigavo. Jų eksploatacija tapo per brangi ir [[2003]] m. pabaigoje oficialiai nuspręsta nebenaudoti skrydžiams. [[1981]] m. pasaulį išvydo naikintuvas [[F-117_Nighthawk\|F-117]], tai pirmasis lėktuvas nematomas radarams (bent jau su to meto technologijomis). Išskirtinė jo konstrukcija<ref>http://www.lizdas.lt/aviacija/amerika/1986_2005/f_117/f_117.htm</ref>, visiškai lygi lėktuvo apačia, bei ypatinga sparno tipo konstrukcija jį padarė sunkiai aptinkamą, tačiau smarkiai pablogino valdomumo savybes, todėl šis naikintuvas neturi galimybės būti valdomu žmogaus, tą už jį atlieka programa „Echo“. Taip pat jis negali skristi greičiau už garsą, ir lyginant su kitais 4 kartos naikintuvais, yra žymiai lėtesnis. Eilutė 86: '''Viršgarsiniai''' Tai itin didelės galios varikliais aprūpinti orlaiviai, dažniausiai kariniai naikintuvai, bombonešiai arba keleiviniai lėktuvai kaip [[Concorde]]. Šie varikliai leidžia viršyti greičio garso greitį. Tačiau jų išlaikymas labai brangus ir reikalauja kruopštaus taisymo, būtent dėl to buvo nutraukti Concorde skrydžiai, bei neatsiranda naujų lėktuvų, kurie ženkliai pagreitintu tolimas keliones. Dar vienas trukdis, itin didelis skleidžiamas garsas, tad virš gyvenamų vietovių draudžiama skristi visu greičiu. Karinėje aviacijoje varikliai plačiai paplitę ir nepanašu jog artimiausiu metu bus atsisakyta. Naujausi 5 kartos naikintuvai, kaip [[F-22 Raptor]] jau nebesivaiko didesnio greičio, kas buvo siekiama senesnės kartos naikintuvuose, tačiau jiems vis dar būtinas didesnis nei garso greitis. Jiems svarbiausias uždavinys – - užvaldyti ir kontroliuoti oro erdvę karo veiksmų teatre. '''Raketiniai'''

Lėktuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų