Venclovas Agripa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28:
| pastabos =
}}
'''Venclovas Agripa''' (g. apie [[1525]] m. – m. [[1597]] m.) – vienas iš grožinės literatūros [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje]] pradininkų. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sekretoriaus Venclovo Mikalojaičio ([[Mykolas Lietuvis|Mykolo Lietuvio]]) sūnus.
 
== Biografija ==
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sekretoriaus Venclovo Mikalojaičio ([[Mykolas Lietuvis|Mykolo Lietuvio]]) sūnus.
1545–1552  m. studijavo [[LeipcigasLeipcigo universitetas|Leipcigo]], [[KrokuvaJogailos universitetas|Krokuvos]], [[VitenbergasHalės-Vitenbergo universitetas|Vitenbergo]] universitetuose. Nuo 1563  m. LDK sekretorius, nuo 1566  m. [[Livonija|Livonijos]] lauko raštininkas, nuo 1575  m. LDK raštininkas, nuo 1586  m. [[Minsko kaštelionas|Minsko]], nuo 1590  m. [[Smolensko kaštelionas|Smolensko]] pilininkas.
 
1545–1552 m. studijavo [[Leipcigas|Leipcigo]], [[Krokuva|Krokuvos]], [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitetuose. Nuo 1563 m. LDK sekretorius, nuo 1566 m. [[Livonija|Livonijos]] lauko raštininkas, nuo 1575 m. LDK raštininkas, nuo 1586 m. [[Minsko kaštelionas|Minsko]], nuo 1590 m. [[Smolensko kaštelionas|Smolensko]] pilininkas.
 
== Kūryba ==
Parašė [[1553]] m. Vitenberge išleistą ''Oratio funebris de illustrissimi principis et domini, domini Iohannis Radzivili Oliciae et Nesvisii ducis, vita et morte'' („Gedulinga kalba apie šviesiausiojo didiko ir pono Jono Radvilos, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio, gyvenimą ir mirtį“), į lenkų k. išvertė [[1588]] [[Vilnius|Vilniuje]] pasirodžiusį J. Brenco pamokslų rinkinį ''Ewanielia od Jana swiętego Apostoła y Ewanielisty napisana'' („Šventojo Jono, Apaštalo ir Evangelininko, parašytoji Evangelija“). Spėjama Agripą esant kai kurių XVI a. II pusėje Vilniuje išėjusių anoniminių kūrinių autoriumi.
 
Reikšmingiausias Venclovo Agripos veikalas – ''Gedulinga kalba'', kurioje vaizduojamas idealus žmogus – Radvila, iškeliamas jo dievobaimingumas ir patriotizmas, išsilavinimas ir dorybingumas, pabrėžiama mokslų ir menų svarba žmogui ugdyti, aukštinama LDK galybė ir istorija, papasakota savita lietuvių kilmės iš romėnų legenda. ''Gedulinga kalba'' laikytina pirmuoju išspausdintu lietuvio parašytu grožinės literatūros kūriniu. Joje pastebimos sąsajos su [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] “Postilės„Postilės“ ([[1599]] m.) mintimis: „Juk jis gimė garsiausioje lietuvių tautoje, apie kurią kai kurie žmonės šiuose kraštuose, netoli nuo savo gimtųjų lizdų nukeliavę, turi kitokią nuomonę, tačiau aš galiu tvirtinti, kad ši tauta ir klimato švelnumu, ir žemės derlingumu, ir būtinų gėrybių gausumu, ir žmonių papročiais, talentais, dorybėmis nenusileidžia jokiai Europos tautai” (vertė R. Dambrauskaitė).
 
{{start box}}
{{s-off}}