Karapaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Karapaksas''' ({{la| carapax}}; {{en|carapace}})  – vientisa nugarinė [[gyvūnai|gyvūno]] šarvo dalis, dengianti kūną iš viršaus. Būdingas daugeliui [[vėžiagyviai|vėžiagyvių]], kai kuriems [[voragyviai|voragyviams]] ir [[vėžliai|vėžliams]]. Karapaksas yra nugarinis vėžlio šarvas, o pilvinis - – [[plastronas]].

[[ImageVaizdas:Crab from Long Island.jpg|thumb|200px| Krabo ''Ovalipes ocellatus'' karapaksas]]

[[Bestuburiai|Bestuburių]] karapaksas atlieka tiek atraminę, tiek apsauginę (šarvinę) funkcijas.

Vėžiagyvių karapaksas yra [[galva|galvos]] užpakalinio segmento [[egzoskeletas|egzoskeleto]] darinys  – į šonus išsiplėtusios egzoskeleto klostės, sudarančios smarkiai išsikišusias nugarines ir šonines skiautes, kurios sudaro galvinį skydą. Vėžiagyvių karapaksas [[chitinas|chitinizuotas]] ir persunktas [[kalkės|kalkėmis]], paprastai iš viršaus ir iš šonų dengia galvos, o dalies rūšių  – dalinai ar visiškai ir krūtinės skyrių. Karapakso forma gali priminti puscilindrį ar skydą. Kai kurių (pvz., [[Kiautavėžiai|kiautavėžių]]) karapaksą sudaro dvi nugaros pusėje sujungtos sąvaros, todėl jis primena [[dvigeldžiai|dvigeldžių]] moliuską [[kriauklė|kriauklę]].

Dalies vėžiagyvių karapaksas eina tarp akių ir smaigaliu išsikiša pirmyn. Šis kyšulys vadinasi ''[[rostras]]'' ({{la|rostrum}}).

[[Aukštesnieji vėžiagyviai|Aukštesniųjų vėžiagyvių]] karapaksas suauga su krūtinės segmentais.

Vėžiagyvių karapaksas nesusijęs su pirmine kūno segmentacija, nes tik dengia segmentuotą kūną.

= Vėžlių karapaksai ==

[[ImageVaizdas:Carapace di Testudo marginata, femmina, Lefkada, agosto 2003.jpg|thumb|200px|Negyvo [[kraštuotasis vėžlys|kraštuotojo vėžlio]] (''Testudo marginata'') karapaksas. Dalis [[Ragas (medžiaga)|raginių]] skydelių nukritę, po jais baltuoja kaulinės plokštelės.]]

Vėžlių karapaksas yra viršutinė išgaubta šarvo dalis, sudaryta iš kaulinio pagrindo ir raginės dangos.

Tipiškų vėžlių karapaksą sudaro maždaug 50 kaulų  – mišrios kilmės kaulinių plokštelių.

* Viršutinį (''epitekinį'') sluoksnį sudaro sukaulėję odos dariniai ([[osteodermas|osteodermai]]).

* Vidurinį (''tekinį'') sluoksnį sudaro [[mezoderma|mezoderminiai]] dariniai.

* Prie tekinio sluoksnio iš apačios tvirtinasi [[endoskeletas|endoskeleto]] dariniai  – slankstelių keterinės ataugos ir viršutiniai lankai bei šonkauliai.

** priekyje centre  – ''nuchalinės'' (''nuchale'') plokštelės;

** užpakalyje  – ''pigalinės'' (''pygale'' arba ''postneuralia'') plokštelės.

* Šonuose tarp neuralinių ir kraštinių plokštelių išsidėsčiusios aštuonios poros skersai ištemptų ''šonkaulinių'' (''costale'') arba ''pleurinių'' plokštelių, kurios suauga su su po jais esančiais paplatėjusiais šonkauliais.

Įvairių rūšių vėžliai gali turėti skirtingą neuralinių plokštelių skaičių. Karapakso dalys būna tvirtai suaugusios, jų siūlės silpnai pastebimos.

Šonuose karapakso kaulinis pagrindas kauliniais tilteliais (kai kurių rūšių - – jungiamojo audinio raiščiais) suaugęs su plastrono kauline dalimi.

[[ImageVaizdas:Carapax, LangNeutral.svg|thumb|200px|Vėžlio karapaksas. Raginiai skydeliai: a — – kakliniai; b — – kraštiniai; c — – slanksteliniai; d — – šonkauliniai; e — – antuodeginiai]]

Daugelio vėžlių kaulinis šarvas iš viršaus padengtas raginiais skydeliais.

** Priekyje — – ''kaklinis''. kitaip ''sprandinis'' skydelis;

** Šonuose — – ''kraštiniai'' skydeliai;

** Užpakalyje — – ''antuodeginiai'' skydeliai.

Raginių skydelių pavadinimai kartais sutampa su panašiai išsidėsčiusių kaulinių plokštelių pavadinimais. Atskirų rūšių vėžlių karapaksuose gali nebūti kai kurių skydelių arba jie gali būti kitokios formos. Pagal skydelių skaičių ir formą nustatoma vėžlių rūšis. Daugelio vėžlių karapakse yra 38 raginiai skydeliai.

Raginių skydelių siūlės paprastai palieka žymes kaulinės karapakso pagrindo plokštelėse. Karapakso tvirtumą užtikrina tai, kad kaulinės ir raginės dalių siūlės paprastai nesutampa.

[[Sausumos vėžliai|Sausumos vėžlių]] karapaksas paprastai aukštas, iškilas ir labai storas. Šarvo aukštis susijęs su [[žarnynas|žarnyno]] tūriu - – po kupolišku karapaksu telpa ilgesnis žarnynas, o ilgas žarnynas svarbus sausumos vėžliams, [[virškinimas|virškinantiems]] grubų augalinį maistą. Rausiančių rūšių karapaksai būna plokštesni ir pailgi, kad būtų patogiau judėti [[urvas|urvuose]].

Įvairūs gėlavandeniai ir [[jūriniai vėžliai]] dėl pusiau vandeninio ir vandeninio gyvenimo būdo dažniausiai turi plokštesnius, lygius ir aptakius karapaksus, kurių forma žiūrint iš viršaus yra ovali, kiaušiniška ar lašiška. Jų kaulinis pagrindas gali būti daugiau ar mažiau redukuotas.

[[ImageVaizdas:Carapax scutes bones.png|thumb|left|200px|Vėžlio karapakso raginiai skydeliai ir kaulinės plokštelės.]]

Minkštašarvių vėžlių karapaksas labai plokščias, jo kaulinis pagrindas smarkiai redukuotas, o raginių skydelių nebėra. Šarvą dengia oda.

[[Kietaodis vėžlys|Kietaodžio vėžlio]] karapaksas nesuaugęs su ašiniu skeletu, jį sudaro lyg [[mozaika]] tarpusavyje sujungti smulkūs kauliukai, padengti oda (raginių skydelių nėra).

| slanksteliniai (''vertebrale'')