'''Stanislovas Goštautas''' ({{pl|Stanisław Gasztołd}}, [[1507]] m. [[Vilnius]] – [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Geranainys]]?) – [[Lietuva|Lietuvos]] didikas iš [[Goštautai|Goštautų]] giminės, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas, [[Naugarduko vaivada]], [[Trakų vaivada]].<ref>[[Alfredas Bumblauskas]]. Senosios Lietuvos istorija, [[2005]] m. p.234</ref>
== Biografija ==
Eilutė 24:
== Valstybės tarnyba ==
[[1522]] m. [[gruodžio 8]] d. Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės seimas jį (15 metų amžiaus) paskyrė Naugarduko vaivada, bet [[1530]] m. paskyrimą anuliavo. Nuo 1530 m. [[Naugardukas|Naugarduko]] vietininkas, Ponų tarybos narys, 1542 m. [[Trakų vaivada]].
[[1537]] m. [[gegužės 18]] d. vedė Barborą Radvilaitę, kurią po jo mirties vedė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Iš jos gautą 8000 lietuvių kapų grašių kraitį, už kuriuos įsigijo Sidorovo pilį. Žygimanto Augusto nurodymu iš valstybės iždo kasmet gaudavo po 600 kapų grašių už [[Upytės valsčius|Upytės valsčių]], kurį valdovas prisijungė prie savo valdų.
Rezidavo Geranainyse. Jam mirus be įpėdinių, turtai pagal to meto įstatymus kaip išmara atiteko didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]]. Šis juos [[1543]] m. perleido sūnui Žygimantui Augustui, kuris tais turtais iki gyvos galvos (m. [[1549]] m.) leido naudotis Stanislovo motinai Sofijai. Palikimo didžioji dalis per varžytines atiteko Radviloms ir šie tapo įtakingiausiais Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės didikais.<ref>{{VLE|VII|19|[[Henrikas Valeika]]|Stanislovas Goštautas}}</ref>
