| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas, [[1440]]-[[1443]] m. [[Trakų vaivada]], 1443-[[1457]] m. [[Vilniaus vaivada]].
}}
'''Jonas Goštautas''' ({{pl|Jan Iwaszko Gasztołd }}, g. prieš [[1383]] m. [[Geranainys]] – m. prieš [[1458]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[Vilnius]]) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas, [[1440]]-–[[1443]] m. [[Trakų vaivada]], 1443-1443–[[1457]] m. [[Vilniaus vaivada]].
== Biografija ==
Eilutė 22:
== Valstybės tarnyba ==
[[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimo]] su [[Lenkija]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis|Skirsnemunės sutarties]] su [[VO|Vokiečių ordinu]] ir [[1432]] m. [[Gardino sutartis|Gardino sutarties]] su Lenkija sudarymo liudytojas. [[1426]]-1431 –1431 m. didžiųjų kunigaikščių [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Švitrigaila|Švitrigailos]] rūmų maršalka. 1431 m., gindamas [[Luckas|Lucką]] nuo lenkų, buvo patekęs į jų nelaisvę. 1432 m. dalyvavo [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] sąmoksle prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Už tai Žygimantas Kęstutaitis jam padovanojo 26 kaimus ir miestelį, tarp jų – [[Dieveniškės]], [[Medininkai]], [[Tikocinas]]. [[1436]]-–[[1440]] m. [[Smolenskas|Smolensko]] vietininkas.
1440 m. jo remiamą Jogailos 13 m. sūnų [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] paskelbus didžiuoju kunigaikščiu Goštautas tapo faktiškuoju Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybės vadovu ir jaunojo valdovo auklėtoju. Priešinosi Lenkijos ponų siekiams Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę inkorporuoti į Lenkijos karalystę. Numalšino [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolo Žygimantaičio]] ir Švitrigailos šalininkų opoziciją Kazimierui, kai į [[Kijevas|Kijevą]] atvyko su savo kariuomene. 1440–1443 m. Trakų vaivada, 1443–1458 m. Vilniaus vaivada ir [[Lietuvos didysis kancleris|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris]]. Per 1444 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su [[Mazovija]] jo pastangomis buvo atgauta dalis [[Palenkė (regionas)|Palenkės]]. Iš Lenkijos siekė atsiimti jos užimtą Vakarų [[Voluinė|Voluinę]]. Jo dėka buvo atnaujintos draugiškumo sutartys su [[Naugardas|Didžiojo Naugardo]] ir [[Pskovas|Pskovo]] respublikomis, nustatyti geri santykiai su Vokiečių ordinu, Krymo chanu, [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s paremtas juo tapo [[Chadži-Girėjus]].
Jo rūpesčiu [[1446]] m. ar [[1453]] m. Brastos sutartyje su Lenkija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė traktuojama kaip suvereni lygiateisė Lenkijai valstybė. Goštautas ir jo šalininkai, siekdami karu atgauti iš Lenkijos jos užimtą Vakarų [[Podolė|Podolę]], ėmė konfrontuoti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Kazimieru, kurį norėta nušalinti nuo sosto, bei jo šalininkais. Tai suskaldė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenę į dvi stovyklas.<ref>{{VLE|VII|18||Jonas Goštautas}}</ref>
