|
| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, [[gardinas|Gardino]] seniūnas, [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Lietuvos didysis maršalka]].
}}
'''Stanislovas Strumila''' (pravarde '''Kiška''', m. [[1513]] m. pabaigoje ar [[1514]] m. pradžioje) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, [[gardinas|Gardino]] seniūnas, [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Lietuvos didysis maršalka]].
== Biografija ==
Kilęs iš [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[lenkai|lenkų]] ir [[čekai (tauta)|čekų]] kilmės lietuvių [[Magnatas|didikų]] giminės, [[Kiškos|Kiškų]] giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas [[Petras Strumila]], žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus [[Petras Kiška]]. Duktė Barbora ištekėjo už [[Jurgis Radvila I|Jurgio]], Ona – už [[Jonas Radvila I|Jono Radvilos]].<ref>[[Nelė Asadauskienė]]. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) [[Vilnius]], [[2003]].</ref>
[[1488]] m. LDK [[pastalininkis]], [[1492]] m. – [[Lyda|Lydos]] vietininkas ir didžiojo kunigaikščio dvaro [[maršalka]]. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] valdymo metais (1492-1492–[[1506]] m.) dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybėse į [[Maskva|Maskvą]] ir pasitinkant Maskvos pasiuntinius [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1494]] m. pasitiko didžiąją pasiuntinybę, [[1495]] m. – atvykstančią Ldk Aleksandro žmoną Eleną. [[1498]] m. ir [[1500]] m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybei į Maskvą. 1492 m. rugpjūčio mėn. jis ir [[Vaitiekus Narbutas]] Ldk Aleksandrui atstovavo [[Petrakavas|Petrakavo]] elekciniame seime [[Lenkija|Lenkijoje]] ir perdavė LDK didžiojo kunigaikščio ir [[Ponų taryba|Ponų Tarybos]] pritarimą, kad [[lenkai]], remdamiesi mirusio valdovo [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] valia, savo karaliumi išrinktų [[Jonas Albrechtas|Joną Albrechtą]]. Su Ldk Aleksandro įgaliojimais jis į Lenkiją vyko ir [[1495]] m. rudenį, o [[1496]] m. lapkričio mėn. drauge su juo [[Parčevas|Parčeve]] susitiko su išrinktuoju Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu.
[[1499]] m. [[sausio 9]] d. su kitais Ponų Tarybos nariais pasirašė Aleksandro įgaliojimą Žemaičių vyskupui Martynui bei LDK maršalkai [[Jonas Zaberezinskis|Jonui Zaberezinskiui]] vykti į Lenkiją ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu derėtis dėl unijos. Pritarė [[1501]] m. [[Melniko aktas|Mielniko aktui]]. Nuo [[1499]] m. [[Smolenskas|Smolensko]] vietininkas, pradėjo Smolensko tvirtovės stiprinimo darbus. [[1502]] m. birželio mėn. vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės. [[1502]]-–[[1507]] m., [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantinui Ostrogiškiui]] patekus į maskvėnų nelaisvę – Lietuvos didysis etmonas. Konfliktavo su Ldk Aleksandro favoritu kunigaikščiu [[Mykolas Glinskis|Mykolu Glinskiu]], jo intrigomis [[1505]] m. laikinai pašalintas iš Ponų Tarybos. [[1506]] m. [[sausio 6]] d. vadovavo vykstančiai į [[Liublinas|Liublino]] seimą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijai. Nuo [[1508]] m. Gardino seniūnas, padėjo malšinti 1508 m. [[Glinskio maištas|Glinskio maištą]]. Nuo [[1512]] m. Lietuvos didysis maršalka. 1508 m. ir [[1511]] m. dalyvavo komisijoje sienoms su Lenkija ir [[Mazovija]] patikrinti.<ref>{{VLE|X|185|[[Nelė Asadauskienė]]|Stanislovas Kiška}}</ref>
{{start box}}
|
