Pinturicchio: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Bernardinas, Beto sūnus (''Bernardino di Betto''), gimė apie [[1454]] m. [[Perudža|Perudžos]] apylinkėse. Savo pravardę gaus nuo mažo stoto (''Pinturicchio'' lietuviškai reikštų „turtingas mažas tapytojas“). Nieko nežinoma apie Pinturikjo jaunystės metus ir mokslus. Manoma, kad Pinturikjas buvo Perudžino mokiniu. [[1481]]-84 m. jis dalyvavo [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] freskų kūrime kaip [[Perudžinas|Perudžino]] pagalbininkas ir gaudavo apie 1/3 pastarojo atlyginimo. Skirtingai nuo savo mokytojo ir, kito Perudžino mokinio, [[Rafaelis|Rafaelio]], Pinturikjas nepasidavė Aukštojo Renesanso stiliui, kuris [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pabaigoje pradėjo plisti iš [[Florencija|Florencijos]]. Pinturikjo darbuose jaučiasi [[Gotika|gotikinės]] stilistikos diktuojamas scenų ir figūrų traktavimas.
[[Vaizdas:Pinturicchio - Portrait of the Donor - WGA17832.jpg|thumb|left|240px| „Donoro portretas“ ([[1503]]-08, [[Sienos katedra]], [[Siena (miestas)|Siena]])]]
Po darbų Siksto koplyčioje Pinturikjas pradėjo savarankišką dailininko karjerą. Iš daugybės Siksto koplyčioje dirbusių dailininkų pagalbininkų jis sukūrė savo nuosavą padėjėjų ir mokinių komandą. Tai Pinturikjui padėjo greitai atlikinėti didelio ploto [[freska|freskų]] darbus. [[1484]] - [[1492]] m. laikotarpiu Pinturikjas dirbo įtakingai [[Roma|Romos]] [[della Rovere]] šeimai. Svarbiausias šio laikotarpio projektas buvo freskos [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Kiti darbai buvo atlikti [[Santa Maria in Aracoeli]] bažnyčioje. Apie [[1492]] m. Pinturikjas trumpai dirbo [[Orvietas|Orvieto]] katedroje (šie darbai neišlikę). Po to Pinturikjas patraukė [[popiežius|popiežiaus]] [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo dėmesį, kuris užsakė freskas Vatikano bibliotekoje, Apaštalų rūmų vadinamuosiuose Bordžijos apartamentuose. Pinturikjas čia dirbo maždaug iki [[1495]] m.
Po to dailininkas persikraustė arčiau gimtųjų vietų. [[1496]]-98 m. datuojamas vienas geriausių Pinturikjo darbų, altoriaus ištapymas Santa Maria dei Fossi bažnyčioje Perudžoje. Panašu, kad tuomet Pinturikjo talentas pasiekė savo viršūnę. Šio laikotarpio jo darbai savo meistriškumu menkai skiriasi nuo Perudžino ir jaunojo Rafaelio. Apie [[1500]] - [[1501]] m. Pinturikjas dirbo Baglioni koplyčioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje [[Spelas|Spelo]] mieste, kuris yra numanomas dailininko gimtasis. Apie [[1502]] m. Pinturikjas gavo svarbų užsakymą [[Siena (miestas)|Sienoje]], vietos [[Sienos katedra|katedros]] Piccolomini bibliotekoje. Pinturikjas persikėlė į Sieną, čia vedė, susilaukė vaikų ir daugiau nebeišvyko. [[Giorgio Vasari]] mini, kad [[Rafaelis]] padėjo Pinturikjui projekte Piccolomini bibliotekoje ir buvo paruošęs tapybos scenų projektus. Tačiau Rafaelis Sienoje nepasiliko ir greitai išvyko į Florenciją.
| |||