Vakarų tiurkų kaganatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vakarų tiurkų kaganatas''' - – klajoklių gentinė konfederacija [[Eurazijos stepė]]je, egzistavusi VI a.- VII a., kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino '''gok-tiurkų''' gentys ([[turkų kalba]]: ''Gök Türkler'', [[kinų kalba]]: 突厥 ''Tūjué'', tuometinis kiniškas tarimas – - ''T'uT’u küe'').

[[vaizdasVaizdas:NE 600ad.jpg|thumb|left|250|Vakarų tiurkų kaganato gentys]]

Kaganatas susiformavo dėl [[Tiurkų kaganatas|Tiurkų kaganate]] kilusio įpėdinystės karo, kurio metu atskilo vakarinės teritorijos. Šių teritorijų sostine tapo [[Sujabas]] (dab. [[Kirgizija|Kirgizijoje]], 60  km nuo [[Biškekas|Biškeko]]), ir jis valdė didžiules teritorijas [[Kazachų stepė]]je ir [[Ponto stepė]]je. Vietiniai kaganai sudarė sąjungą su [[Bizantija]], kovodami su [[Sasanidai]]s, atkūrė seniau pasislinkusias sienas [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]]. Vėliau tiurkai, susivieniję su [[chazarai]]s, įsiveržė į [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukazą]], paimdami [[Tbilisis|Tbilisį]]. Tik 630  m., po Tung Yabğu mirties, tiurkai atsitraukė iš Užkaukazės.

Kaganatas buvo daugybės skirtingų genčių konfederacija. Jame buvo išskiriamos 10 pagrindinių valdančių genčių, kurios dalijosi į rytines (kinų šaltiniuose jos vadinamos ''Duoliu'') ir vakarines (jos vadinamos ''Nušibi''). Po [[Išbara]]-kagano (634-639634–639) reformų, Vakarų kaganatas tapo žinomas kaip '''Onoq''', t. y. "Dešimt„Dešimt strėlių"strėlių“, kurios buvo išdalintos pagrindiniams genčių vadams. Tai sukėlė valstybės skilinėjimą.

VII a. kaganatas silpo, ir jo vienybė menko. Rytines sritis ir sostinę [[657]]  m. nusiaubė [[Tang dinastija|Tangų Kinija]]. Vakarinėse srityse atskirą konfederaciją konsolidavo [[bolgarai]], [[Ponto stepė]]je įsitvirtino [[chazarai]]. VII a. II pusėje kaganatas nustojo egzistuoti, mat jį padalino daugybė smulkių genčių, tokių, kaip [[tiurgešai]], [[ogūzai]], [[kimakai]], [[karlukai]] ir kt.

* Šekuei (611-618611–618)

* Tong Yabghu (618-628618–628)